FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2020. T. 31. Nr. 2, p. 128–138, © Lietuvos mokslų akademija, 2020 Šeiminių praktikų vaidmuo ir šeimos daryba migracijos kontekste: Lietuvos atvejis VIDA ČESNUITYTĖ Vilniaus universitetas, Universiteto g. 9, 01122 Vilnius; Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, 08303 Vilnius El. paštas v.cesnuityte@mruni.eu Tyrimo tikslas – išanalizuoti šeiminių praktikų poveikį Lietuvos šeimų darybai įpras- tinėmis aplinkybėmis ir įvykus migracijai. Tyrimo objektas – šeiminės praktikos, apimančios rutinines praktikas, tradicijas ir šventes. Tyrime testuojama hipotezė H: Lietuvos šeimos darybai svarbios šeiminės praktikos nubrėžia ribą tarp šeimos ir ne šeimos narių, priklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės – šalyje ar užsienyje. Hipotezei testuoti pasitelkiami empiriniai duomenys, surinkti 2018 m. atlikus kvotinę šalies gyventojų apklausą. Apklausa atlikta įgyvendinant mokslininkų grupių projektą „Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos“, kuriam fnansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMT) (sutarties Nr. S-MIP-17-117). Tyrime atlikta trylikos šeiminių praktikų, sugrupuotų į keturias formalias grupes (rutininės praktikos, tradicijos, religinės šventės ir sekulia- rios šventės), analizė patvirtina hipotezę ir leidžia teigti, kad šeiminės praktikos, ku- riose dalyvauja asmenys, prisideda prie šeimos darybos tiek įprastiniame gyvenime, tiek migracijos atvejais, kai šeimos daryba vyksta abipus šalių sienų. Šeimos narius telkiančia galia tiek įprastiniame gyvenime, tiek emigravus šeimos nariui pasižymi šventės, ypač Kūčios. Migracijos aplinkybėmis šeimos narius sutelkia ir bendri fnansi- niai klausimai, bent kartą per metus atostogos kartu, taip pat šv. Kalėdų šventės. Buities klausimai ir kasdienė rutina, bendras maitinimasis bent kartą per savaitę praranda šei- mos narius telkiantį vaidmenį. Šios šeiminės praktikos, kaip ir gimtadieniai ar Naujųjų metų sutikimas, išplečia šeimos ribas už kraujo ir santuokinių ryšių. Raktažodžiai: šeimos daryba abipus sienų, šeiminės praktikos, rutininės praktikos, šeimos tradicijos, šventės, migracija ĮVADAS Ofcialiosios statistikos duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,6937 mln. 1990 m. iki 2,8089 mln. 2018 m. (Lietuvos statistikos metraštis 2018: 44). Viena iš pagrin- dinių šalies gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių – aukštas emigracijos rodiklis, pasta- ruosius dešimtmečius viršijantis 15 tūkst. šalies gyventojų per metus (Ten pat 57). Vykstant masinei gyventojų migracijai, itin aktuali problema tampa Lietuvos šeimos daryba. C. Smart (2007) teigimu, šeiminiai ryšiai nesusikuria savaime, tarpusavio saitams sukurti ir palaikyti