35 Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija, 1 (28) 2023, 35–48 ISSN 2029-3194 / eISSN 2538-8673;DOI: https://doi.org/10.33607/rmske.v1i28.1358 Copyright © 2023 Stanislovas Mostauskis, Aušra Sebeikaitė, Jolita Rapolienė. Published by Lithuanian Sports University. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. Bandžiusių žudytis moterų psichoemocinės būklės pokytis taikant dailės terapiją Stanislovas Mostauskis 2 , Aušra Sebeikaitė 1,2 , Jolita Rapolienė 1 1 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas, Lietuva 2 Vilniaus dailės akademija, Vilnius, Lietuva SANTRAUKA Tyrimo pagrindimas. Tyrimas nukreiptas į moterų savižudybes bei jų postvencijos problemų sprendimą Lietuvoje. Moterų savižudišką elgesį lemia lyties psichologinis jautrumas įvairiems psi- chosocialiniams veiksniams. Bandžiusių žudytis moterų psichoemocinė būklė būna pasunkėjusi, vyrauja įvairūs neigiami jausmai, savivertės stoka bei nusivylimas. Tyrime naudojamais metodais siekiama atsakyti į vieną ir tą patį klausimą: ar dailės terapija turi poveikį bandžiusių žudytis moterų psichoemocinei būklei? Jame naudoti skirtingi duomenų analizės metodai, t. y. kiekybinė ir kokybinė mažos imties analizė. Tikslas – nustatyti bandžiusių žudytis moterų psichoemocinės būklės pokyčius taikant dailės terapiją. Uždaviniai: 1) nustatyti bandžiusių žudytis moterų depresijos simptomų kaitą; 2) nustatyti bandžiusių žudytis moterų nerimo simptomų kaitą. Klausimai: 1) kaip kinta pasirinkti konografniai motyvai pacienčių piešiniuose dailės terapijos procese? 2) kaip kinta pasirinkti formalūs motyvai pacienčių piešiniuose dailės terapijos procese? 3) kaip ikonografnių ir formalių motyvų kaita siejasi su tiriamųjų emocinės būklės kaita? Metodai. Mišrus tyrimas, taikant HAD skalę, dešimt individualių dailės terapijos sesijų bei tiria- mųjų piešiniuose vizualiai dominuojančių ikonografnių bei formalių elementų analizę. Rezultatai. Dailės terapijos intervencija reikšmingai sumažino tiriamųjų depresijos lygį. Dailės terapija, tiriamųjų nerimo lygiui, reikšmingo poveikio neturėjo. Pasirinkti ikonografniai motyvai tiriamųjų piešiniuose kito: nuo vizualiai neidentifkuojamų prie atpažįstamų objektų; nuo abstrakčios simbolinės prasmės prie konkretesnės ir aiškesnės prasmės; nuo mažesnio prie gausesnio elementų kiekio; nuo neaiškaus prie aiškiau išreikšto siužeto. Pasirinkti formalūs motyvai tiriamųjų piešiniuo- se kito: nuo neišbaigto prie detalesnio objekto vaizdavimo; nuo uždaro prie atviresnio silueto tipo; nuo izoliuoto prie į erdvę vis labiau įsiliejančio objekto; nuo uždaros prie atviresnės kompozicijos; nuo linijiškumo link tapybiškumo; nuo tamsesnių prie šviesesnių spalvų gamos; nuo skurdesnės prie turtingesnės spalvų paletės. Ikonografnių ir formalių motyvų kaita su pasirinktos moterų grupės emocinės būklės kaita siejasi: sumažėjusi vaizduojamų objektų izoliacija ir griežtas atribojimas nuo aplink jį esančios erdvės rodo sumažėjusią tiriamųjų priešpriešą, besimezgantį socialinį arba psicho- loginį ryšį su aplinkiniu pasauliu; slinktis nuo neišbaigto prie detalesnio objekto vaizdavimo rodo tai, jog buvęs tiriamųjų savęs, savo jausmų ir ryšio su aplinka nevaldymas pereina į aiškų ir racionalų suvaldymą; konkretesni bei realistiškesni piešiniai rodo išaugusį tiriamųjų sąmoningumą bei užsi- mezgusį ryšį su supančiu pasauliu. Išvados. Depresijos lygio pokytis po dailės terapijos intervencijos yra statistiškai reikšmingas (p < 0,05). Nerimo lygio pokytis po dailės terapijos intervencijos yra statistiškai nereikšmingas