TĘSTINĖS MEDICINOS STUDIJOS 746 Medicina (Kaunas) 2007; 43(9) Gyvenimo kokybės samprata ir sveikatos nulemtos vaikų gyvenimo kokybės tyrimai Eglė Vaitkaitienė, Joana Makari, Apolinaras Zaborskis Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas Raktažodžiai: gyvenimo kokybė, klausimynai, vaikai. Santrauka. Įvertinti ligos ir gydomąjį poveikį pacientui, sergančiam lėtine liga, yra svarbu. Jeigu visiškas pasveikimas yra abejotinas arba negalimas, pacientai ir jų artimiausi giminaičiai turi susitaikyti su galimais gyvenimo būdo pokyčiais, kurie, laikui bėgant, kinta. Sveikatos specialistai mano, kad klinikinių simptomų nebuvimas lemia geresnę gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybės tyrimai jungia ne tik ligos ir gydomąjį poveikį fizinei savijautai, bet veikia ir gyvenimo būdo pokyčius bei emocinę gerovę. Gyvenimo kokybės tyrimai yra gana sudėtingi: funkcinis pažeidimas veikia ir kasdienį gyvenimą, pvz., vaiko galėjimas eiti į mokyklą ar žaisti, nulemia jo emocijas. Šio straipsnio tikslas – pateikti gydytojui praktikui (tyrėjui) gyvenimo kokybės sampratą ir tokių tyrimų galimybę. Kiekvienas tyrėjas turi savęs paklausti, kas yra sveikatos nulemta gyvenimo kokybė ir, prieš planuodamas tokį tyrimą, teisingai atsakyti į šį klausimą. Dabar tyrėjai ypač daug dėmesio skiria pacientų, ypač sergančių lėtinėmis ligomis, gyvenimo kokybės vertinimui. Terminas „gyvenimo kokybė“ dažnai var- tojamas gydytojų praktikų pasisakymuose vertinant ligos poveikį pacientui, stebint vartojamų vaistų po- veikį ir kt. Dažnai klausant tokių pasisakymų, kyla klausimas, ar visuomet mes teisingai vartojame gyve- nimo kokybės terminą? Ar nepiktnaudžiaujame juo? Sveikata, liga ir gyvenimo kokybė Žmogaus gyvenimą ir jo pilnatvę lemia daugelis veiksnių. Svarbiausia jų yra sveikata, materialinė ge- rovė, kuri sudaro sąlygas patenkinti būtinus gyvenimo poreikius ir užtikrinti sveikatą, paslaugas ir santykius su aplinka, kuri turi įtakos sveikatai. Sveikata – tai normalus organizmo būvis esant optimaliai suderin- tai organų veiklai ir pusiausvyrai tarp jų funkcijų ir išorinės aplinkos. Vaiko sveikata – tai vaiko gebėjimas normaliai fiziškai ir protiškai vystytis bei dalyvauti visaverčiame gyvenime (1). Liga pasireiškia sutrikus vieno ar kito organo funk- cijai, jų fiziologinei sistemai, kai sutrinka ryšys tarp atskirų organų ir pagaliau – pusiausvyra tarp organiz- mo ir jį supančios aplinkos. Taigi sąvokos „sveikata“ ir „gyvenimo kokybė“ yra labai artimos. Terminas „gyvenimo kokybė“ pradėtas minėti po Didžiosios depresijos JAV ir po Antrojo pasaulinio karo. Moksliniuose straipsniuose šis terminas pradėtas vartoti nuo 1973 m. Tuo metu MEDLINE duomenų bazėje terminas „gyvenimo kokybė“ buvo paminėtas vos penkiuose straipsniuose, kas keleri metai jų vis daugėjo, atitinkamai – 195, 273, 490, 1252 ir 2007 m. jau rasta per 74 000. „Medicinos“ žurnale prieš pen- kerius metus išspausdinti tik pavieniai straipsniai, analizuojantys gyvenimo kokybės aspektus (2). Per- žvelgus paskutinių metų „Medicinos“ leidinio duo- menų bazę, pavyko rasti 15 šaltinių, nagrinėjusių gyve- nimo kokybės problemą (3–16). Žodis „kokybė“ reiš- kia kieno nors apibūdinimą. Sveikata ir žmogaus funkcinė būklė – tai tik du gyvenimo kokybės kriterijai. Sveikatos būklė veikia gyvenimo kokybę, bet jos nelemia (17). PSO 1948 m. sveikatą apibrėžė kaip fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligos ar negalios nebuvimą (18). Ši s apibrėžimas tapo modeliu pradedant tyrinėti gyvenimo kokybę medicinoje. Gyvenimo kokybė. Kas tai? Kaip ją apibrėžti? Gyvenimo kokybė kasdienėje kalboje ir mokslinėje literatūroje plačiai vartojama sąvoka. Siūloma daug apibrėžimų, tačiau iki šiol nėra visuotinai priimtino susitarimo, kas yra gyvenimo kokybė. Iš tikrųjų gyve- nimo kokybės sąvokos negalima sutapatinti, ją reikia analizuoti kaip daugelio kintamųjų sąveiką. Jeigu sveikatą būtų galima apibūdinti kaip fizinę, psichinę Adresas susirašinėti: E. Vaitkaitienė, KMU Biomedicininių tyrimų institutas, Eivenių 4, 50009 Kaunas El. paštas: eglev@med.kmu.lt