FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2009. T. 20. Nr. 2, p. 96–103, © Lietuvos mokslų akademija, 2009, © Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Lietuvių imigrantų Norvegijoje, Anglijoje ir Ispanijoje įsitraukimo strategijos: nuo konformizmo iki navigacijos JOLANTA KUZNECOVIENė Vytauto Didžiojo universitetas, Donelaičio g. 52, LT-44244 Kaunas El. paštas: j.kuznecoviene@smf.vdu.lt Šiame straipsnyje į imigracines problemas bandoma pažvelgti kiek kitu aspektu, negu siūlo diasporos bei transnacionalizmo teoriniai modeliai. Straipsnio tikslas – apčiuopti pagrindines imigrantų įsitraukimo į naują visuomenę strategijas, nusakančias vyrau- jančius susisaistymo su nauja visuomene būdus, nepaneigiant ir neprieštaraujant fak- tui, jog susisaistymas galimas ne tik su atvykusia, bet ir kilmės visuomene. Remiantis imigrantų įsitraukimo trajektorijų įvairovės teoriniu modeliu, lauko tyrimų duomenys apibendrinti analizuojant keturių pagrindinių įsitraukimo būdų – ekonominio, sociali- nio, kultūrinio ir politinio – raišką. Priklausomai nuo įsitraukimo būdo ar būdų išski- riamos keturios pagrindinės strategijos – konformistinė, reprezentacinė, segregacinė ir navigacinė. Empirinius tyrimo duomenis sudaro giluminiai ir pusiau struktūruoti interviu, atlikti 2008 m. Norvegijoje, Anglijoje ir Ispanijoje. Raktažodžiai: imigracija, integracija, įsitraukimas, susisaistymas, akultūracija ĮVADAS Ilgą laiką tyrimuose, skirtuose imigrantų integracijos problemoms, vyravo asimiliacinis mo- delis. Šis požiūris, kritikuojamas nuo 4-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, esminės kritikos ir reakcijos į ją susilaukė 7-ojo dešimtmečio pabaigoje – 8-ajame dešimtmetyje kaip atsakas į šią kritiką atsiranda kultūrinio pliuralizmo teorija, inspiravusi diasporos tyrimus. Nors kultūrinio pliuralizmo teorijos išbaigtumo ir pagrįstumo bei praktinio įgyvendi- nimo galimybės diskutuojamos iki šiol, sociologiniuose imigracijos tyrimuose „etninių ben- druomenių modeliai“ (Heisler 2000: 80–81), aprašantys specifnį imigrantų buvimo naujoje visuomenėje būdą, taikomi labai dažnai. Devintajame dešimtmetyje tiriant imigraciją prade- dama kalbėti apie transnacionalizmą ir nacionalinės valstybės sienas kertančių socialinių bei simbolinių imigrantų tinklų analizės svarbą. Minėti teoriniai modeliai akcentuoja skirtingus imigrantų buvimo naujoje visuomenė- je analizės aspektus: „etninių bendruomenių“ (Heisler 2000: 80–81), arba diasporos, modelis pabrėžia imigrantų bendruomenės kaip specifnio socialinių tinklų, kolektyvinės sąmonės bei kultūrinės reprodukcijos modelio svarbos analizę (Vertovec 1999), transnacionalizmo – apibū- dina įsitraukimą, numatantį imigrantų susisaistymą su keliomis visuomenėmis tuo pat metu. Atlikdami tyrimą ketinome šiek tiek kitu aspektu paanalizuoti imigracinius procesus. Siekėme apčiuopti lietuvių imigrantų susisaistymo su nauja visuomene būdus, vyraujančias jų įsitraukimo į naują visuomenę strategijas. Sutelkdami dėmesį į susisaistymą su nauja vi- suomene neabejojame, jog susisaistymas galimas ir su kilmės šalimi, ir tą itin plačiai tyrinėja diasporos ir transnacionalizmo studijos.