Aida SAVICKĄ  Kultūros, filosofijos ir meno institutas  DARBAS IR LAISVALAIKIS: NAUJOS JŲ  TARPUSAVIO RYŠIO SAMPRATOS PAIEŠKOS  Esminiai žodžiai: darbas, laisvalaikis, Lietuva, popramoninė visuomenė, laiko  biudžetas  Teorinės darbo ir laisvalaikio apibrėžčių paieškos  Darbo ir laisvalaikio sampratos sociologinėje literatūroje glaudžiai  susijusios. Iš esmės laisvalaikio sociologija didžiąja dalimi prasidėjo  kaip darbo sociologijos atšaka. Darbo sociologija grindžiama prielai- da, kad visuomenės branduolį sudaro ekonominės institucijos, o eko- nominiai visuomefiės narių vaidmenys iš esmės lemia visas kitas jų  prievoles ir privilegijas. Remiantis šia logika, laisvalaikis buvo laiko- mas antrine veikla, išvestine iš darbo, kurios pagrindinė funkcija - poilsis, rekreacija (žr. Parker 1971; Kraus 1980; ir kt.). Tradiciškai anali- zuojant darbą ir laisvalaikį, šių žmogaus gyvenimo sričių nė nebuvo  bandoma atsieti, darant determinizmo prezumpciją. Netgi keltas  klausimas, ar laisvalaiki apskritai galima laikyti atskira žmogaus gyve- nimo sritimi; ar įmanoma jį aiškiai atskirti nuo darbo, įsipareigojimų  šeimai, draugams, bendruomenei; ar nėra laisvalaikis tik tam tikra vi- sų šių veiklų dimensija?  Bandymai apibrėžti laisvalaikį per santykį su darbu gajūs ne tik  mokslinėje literatūroje, bet ir kasdienėje žmonių sąmonėje. Pavyz- džiui, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" laisvalaikį apibrėžia kaip  „laisvą nuo darbo laiką", ir tai yra vienintelė termino reikšmė, pateikta  žodyne. Panašini ir anglosaksiškoje literatūroje - „Longman Dictiona- ry of Contemporary English" laisvalaikį apibrėžia kaip „laiką, kai  žmogus yra laisvas nuo darbo ar kokių kitų pareigų".  Tačiau ilgainiui toks laisvalaikio supratimas kito, pripažįstant jį  kaip nepriklausomą ir reikšmingą gyvenimo sritį, o ne kitų, svarbes- nių ir racionalesnių, veiklų „liekaną". Šiame laisvalaikio sampratos  pasikeitime svarbūs keli aspektai. Pirma, laisvalaikį imta laikyti ne  niekuo neužimtu, laisvu, bet prasmingos veiklos užpildytu laiku,  kada kuriamos savarankiškos prasmių sistemos. Antra, pripažinta sa- varankiška laisvalaikio vertė, nepriklausanti nuo darbinės veiklos ar  183  Aida Savicką  DARBAS IR LAISVALAIKIS:  NAUJOS JŲ TARPUSAVIO  RYŠIO SAMPRATOS  PAIEŠKOS