PULMONOLOGIJA, IMUNOLOGIJA IR ALERGOLOGIJA pia 24 2007 / Nr. 1 (1) ALERGOLOGIJA INFEKCIJOS IR ANTIBIO TIKŲ REIKŠMĖ SUSIRGIMUI ASTMA BEI ASTMOS GYDYMUI Dr. Vilija Bubnaitienė KMU Vaikų ligų klinika REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: astma, kvėpavimo takų infekcijos, antibiotikai. SANTRAUKA. Astmos ir kitų atopinių ligų paplitimas per pastaruosius 3 dešimtmečius grėsmingai padidėjo visame pasau- lyje. Kita pasaulinė visuomenės sveikatos problema – vis dažnesnis nereikalingas antibiotikų skyrimas, ypač vaikams, vi- rusinėms ar nereikšmingoms bakterinėms ligoms gydyti. Vis daugėja tyrimais pagrįstų įrodymų, kad sergamumas astma ir kitomis atopinėmis ligomis didėja dėl per dažno antibiotikų vartojimo ir mažėjančio mikrobinių antigenų stimuliuojamojo poveikio bręstančiai imuninei sistemai, reikalingo, kad susiformuotų neatopinis Th1 tipo atsakas, ypač pirmaisiais gyveni- mo metais. Kvėpavimo takų infekcija, ypač bakterinė, pirmaisiais gyvenimo metais padedanti subrandinti vaiko imuninę sistemą ir apsisaugoti nuo astmos, vėliau gali tapti susirgimo astma priežastimi arba sukelti astmos paūmėjimą jau šia liga sergančiam pacientui. Tokiais atvejais būtinas tinkamas antibakterinis gydymas. Vis dėlto antibiotikais astma sergančių pacientų nederėtų gydyti rutiniškai. Antibakterinis gydymas skirtinas tik tiems astma sergantiems pacientams, kuriems pasireiškia klinikinių, biologinių ir/ar radiologinių bakterinės infekcijos požymių. ĮŽANGA Astma ir kitos alerginės ligos – aktuali visuomenės svei- katos problema visame pasaulyje. Alergija maistui, kuri dažniausiai prasideda kūdikystėje ir kliniškai pasireiškia atopiniu dermatitu, yra pirmasis atopijos ženklas. Ilgai- niui įkvepiamieji alergenai tampa reikšmingesni negu maisto, ir atopiškas vaikas suserga alerginiu rinokon- junktyvitu, alergine astma. Ši natūrali alergijos klinikinių formų eiga vadinama „atopijos maršu“. Epidemiologiniai tyrimai, atlikti per pastaruosius du tris dešimtmečius, rodo, kad atopinių ligų paplitimas padidėjo tiek Vakarų, tiek besivystančiose šalyse. Atopinių ligų paplitimo pa- didėjimas toks stulbinantis, kad prabilta apie gresiančią alergijos pandemiją. Pavyzdžiui, nuo 1980 iki 1994 m. bendrasis astmos paplitimas JAV išaugo 75 proc., 5–14 m. amžiaus vaikų grupėje – 74 proc., vaikų iki 4 m. am- žiaus – 160 proc. [1]. Nors daugiausia akcentuojamas astmos paplitimo didėjimas, bet atopinio dermatito ir alerginio rinito dažnumas taip pat didėja. Naujausiais duomenimis, astma diagnozuota 10 proc. pasaulio vai- kų ir 5 proc. suaugusiųjų, atopinis dermatitas – 10–12 proc. pasaulio vaikų ir 0,9 proc. suaugusiųjų, alerginiu rinitu serga nuo 1,4 iki 39,7 proc. įvairių pasaulio šalių gyventojų [2, 3]. Prognozuojama, kad 2010 m. astma sirgs apie 6 proc. visų žemės gyventojų, o 50 proc. iš jų bus jauni, darbingo amžiaus žmonės. Kita aktuali pasaulinė visuomenės sveikatos pro- blema – vis didėjantis nereikalingas antibiotikų, ypač plataus poveikio, vartojimas virusinėms ar nereikšmin- goms bakterinėms ligoms gydyti. Antibiotikai per laiko- tarpį nuo jų atradimo išgelbėjo daugybę gyvybių. Deja, grėsmingos netinkamo antibiotikų vartojimo pasekmės, tokios kaip vis didėjantis bakterijų atsparumas; imuno- supresija; normalios organizmo mikroforos pusiaus- vyros pažeidimas ir dėl to didėjantis imlumas bakteri- nėms, grybelinėms, virusinėms bei parazitinėms ligoms; superinfekcijos; pakartotinis beveik išnaikintų infekcijų protrūkis verčia naujai pažvelgti į šiuos stebuklingus vaistus. Dar viena nereikalingo antibiotikų vartojimo pasekmė, anot mokslininkų, yra ir didėjantis alerginių ligų paplitimas. INFEKCIJOS IR ANTIBIOTIKŲ ĮTAKA ASTMOS BEI KITŲ ATOPINIŲ LIGŲ ATSIRADIMUI Atopinės ligos – išsiderinusio imuninio atsako epi- demija? Alerginių ligų pandemijos priežastys kol kas nėra visiškai aiškios. Šeiminė alerginių ligų anamnezė – svarbus skatinamasis atopinių ligų veiksnys (genetiniai veiksniai atopinių ligų pasireiškimą lemia 5–75 proc. atvejų), bet genetinė industrinių šalių populiacijos struktūra per pastaruosius du dešimtmečius reikšmin- gai nepakito, taigi vien genetinių veiksnių įtaka staigaus atopinių ligų plitimo didėjimo paaiškinti negalima. Keletu tyrimų, atliktų žlugus komunistinei sistemai, nustatyta, kad atopinių ligų paplitimas Rytų ir Vakarų Europoje labai skiriasi. Šienligės, astmos, kvėpavimo takų hiperreaktyvumo ir atopinės sensibilizacijos, ver- tintos alerginiais odos mėginiais, paplitimas Vakarų Vokietijos 9–11 metų vaikų grupėje buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei Rytų Vokietijos [4]. Reikšmin- gai didesnis atopinės sensibilizacijos paplitimas buvo nustatytas ir Švedijoje gyvenančių 10–12 metų vaikų