PULMONOLOGIJA, IMUNOLOGIJA IR ALERGOLOGIJA pia 31 2010 / Nr. 1 (7) ALERGOLOGIJA IR IMUNOLOGIJA Eozinoflinis ezofagitas Dr. Vilija Bubnaitienė KMU Vaikų ligų klinika Reikšminiai žodžiai: eozinofilinis ezofagitas, alergija, disfagija, vaikai. Santrauka. Eozinofilinis ezofagitas (EE) vis dažniau diagnozuojamas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Šiame apžval- giniame straipsnyje apibendrinama išplėstinės PubMed/Medline paieškos (1977–2009) metu rasta informacija apie EE – epidemiologija, patofiziologija, klinikinė išraiška, diagnostiniai kriterijai, gydymas ir prognozė. Tikslus EE paplitimas pa- saulyje nežinomas, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad EE paplitimas yra apie 2,5 atv. 10 tūkst. suaugusiųjų ir apie 4,3 atv. 10 tūkst. vaikų. EE diagnozė paremta tiek klinikiniais simptomais, tiek patologiniais radiniais stemplės biopsinėje me- džiagoje. EE dažniausiai pasireiškia gastroezofaginio refliukso ligos ir/arba stemplės disfunkcijos simptomais; būdinga tai, kad stemplės gleivinės bioptate randama ≥ 15 eozinofilų smarkiai padidintame lauke. Kol kas standartizuotų EE gydymo protokolų nėra. Gali būti taikomi įvairūs EE gydymo būdai, įskaitant dietą, sisteminio ar vietinio poveikio gliukokortikoidus, imunomoduliuojamąjį gydymą ir endoskopinę stemplės dilataciją. Gydymo būdo pasirinkimas labai priklauso nuo paciento amžiaus bei ligos stadijos, dažnai derinami keli EE gydymo būdai. Daliai kūdikių ir mažų vaikų, kuriems EE sukėlė maisto alergenai, daugiausia pieno baltymas, galima visiška remisija, išsivysčius pripratimui prie priežastinio maisto alergeno. Deja, dažniausiai EE eiga lėtinė, pasikartojanti. Apie sergamumą virškinamojo trakto alerginėmis li- gomis tikslių duomenų kol kas nėra, tačiau pastarą- jį dešimtmetį tiek vaikams, tiek suaugusiesiems vis dažniau diagnozuojamas eozinoflinis ezofagitas (EE) (dar žinomas idiopatinio EE, pirminio EE, alerginio EE pavadinimais) – izoliuotos formos arba kartu su eozinofliniu gastroenteritu. Apie EE pradėta kalbėti 1970-aisiais. Vienas pirmųjų EE atvejų, apibūdinantis vyrą, kuriam buvo disfagija ir eozinoflinė stemplės infltracija, aprašytas 1977 m. [1]. Ilgą laiką EE buvo laikomas idiopatiniu, vėliau dauguma mokslinių tyrimų susitelkė į gastroezofaginio refiukso ligą (GERL), kaip pirminę EE priežastį, o tai rodo menką ligos patogenezės supratimą. 1995 m. pirmąkart aprašy- ti atvejai pacientų, kuriems buvo EE, alergijos simptomų ir susiaurėjusi stemplės proksimalinė dalis, sėkmingai gydytų sisteminio poveikio gliukokortikoidais [2]. Vaikų EE, kaip atskira liga, pirmą kartą aprašyta 1993 m. [3]. Per kitus 15 metų EE buvo vis dažniau nustatomas tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems, gilinamasi į jo etiolo- giją, patogenezę, klinikinę raišką, kuri vaikams ir suau- gusiesiems šiek tiek skiriasi, diagnostikos ypatumus bei gydymo galimybes [4–14]. EPIDEMIOLOGIJA Kurį laiką EE buvo laikomas reta patologija, tačiau pastaruoju metu stiprios ekonomikos šalyse EE atvejų ėmė itin sparčiai daugėti. Ilgą laiką nebuvo aiškių ir bendrų EE diagnostikos kriterijų, o dabartinis EE api- brėžimas priimtas tik 2007 m., todėl EE plitimą galima sieti tiek su didėjančiu sergamumu atopinėmis ligomis, tiek su geresne šios ligos diagnostika [15]. Tikslus EE paplitimas pasaulyje nežinomas, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad suaugusiųjų grupėje EE paplitimas gali būti 2,5 atv. 10 tūkst. asmenų, vaikų – apie 4,3 atv. 10 tūkst. [14, 16]. Vienu didžiausių Europoje tyrimu nustatyta, kad suaugusiųjų EE paplitimas per 15 metų laikotarpį išaugo nuo 0,2 atv. iki 2,3 atv. 10 tūkst. asmenų [16]. Dramatišką EE paplitimo didėjimą, ypač vaikų grupėje, rodo ir kitų stiprios ekonomikos šalių tyrimai: Vakarų Australijoje vaikų EE paplitimas 1995–2004 m. laiko- tarpiu padidėjo nuo 0,05 atv. iki 0,89 atv. 10 tūkst. [17], JAV – nuo 0,9 atv. 2000 m. iki 4,3 atv. 2003 m. [18]. Geografnis EE pasiskirstymas platus, EE atvejai re- gistruojami Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Azi- joje, Australijoje ir Japonijoje [14]. EE labiau paplitęs baltųjų populiacijoje [19], vyriškosios lyties asmenys serga dažniau nei moteriškosios (2:1–3:1) tiek vaikų, tiek suaugusiųjų grupėje, liga gali pasireikšti bet kurio amžiaus asmenims [8, 20, 21]. ETIOPATOGENEZė EE priežastys vis dar nėra visiškai aiškios, tačiau ši liga dažniausiai glaudžiai susijusi su kitomis atopinėmis li-