32 Copyright © 2020 Šiauliai University Press ISSN 2351-6712 (Online) Socialiniai tyrimai / Social Research. 2020, Vol. 43 (1), 32–44 DOI: https://doi.org/10.21277/st.v43i1.305 Viešosios bibliotekos veikla socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių skaitmeninės įtraukties didinimo srityje Kristina Kulikauskienė 1 , Diana Šaparnienė 2 1 Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Aušros alėja 62, LT-76235 Šiauliai, Lietuva 2 Šiaulių universitetas, Regionų plėtros institutas, P. Višinskio g. 25, LT-76351 Šiauliai, Lietuva The article has been reviewed. Received on 1 June 2020, accepted on 21 September 2020 Anotacija Straipsnyje nagrinėjami esminiai teoriniai skai- tmeninės įtraukties aspektai ir analizuojamos viešųjų bi- bliotekų veiklos skaitmeninės įtraukties didinimo srity- je: nemokamos prieigos prie IKT ir interneto suteikimas, skaitmeninių kompetencijų ugdymas ir skaitmeninių pas- laugų teikimas. Atliktas empirinis tyrimas parodė, kad ne- galią turinčių asmenų ir senjorų dalyvavimas bibliotekų siūlomose skaitmeninės įtraukties didinimo veiklose nėra pakankamas. Jie retai naudojasi bibliotekų vykdomomis veiklomis dėl tokių priežasčių kaip asmeninės motyvaci- jos stoka, skaitmeninių kompetencijų trūkumas, biblio- tekų infrastruktūros ir technologinės įrangos nepritaiky- mas bei informacijos apie šias veiklas nepakankamumas. Siekiant spręsti šias problemas, viešosioms bibliotekoms rekomenduojama tobulinti skaitmeninės įtraukties didini- mui skirtas veiklas plečiant paslaugų prieinamumą, turi- nio įvairovę, aktyvinant informacijos viešinimo iniciaty- vas bei intensyvinant bendradarbiavimą su šioms tiksli- nėms grupėms atstovaujančiomis organizacijomis. Tai ga- lėtų paskatinti aktyvesnį negalią turinčių asmenų ir senjo- rų įsitraukimą į bibliotekų veiklas. Pagrindiniai žodžiai: skaitmeninė įtrauktis, vie- šųjų bibliotekų veiklos skaitmeninės įtraukties didinimas. Įvadas Tyrimo aktualumas ir mokslinė problema. Šiandieniniame pasaulyje informacinės ir komuni- kacinės technologijos (IKT) bei efektyvus jų panau- dojimas, suteikiantis galimybę pasiekti naujausią in- formaciją, naudotis elektroninėmis paslaugomis, ko- munikuoti, įsitraukti į darbo rinką, dalyvauti moky- mosi visą gyvenimą procesuose ir turiningai praleis- ti laisvalaikį, yra neatsiejama sėkmingo visuomenės funkcionavimo dalis (Ekbia, 2016; Fabre, Popova, 2017). Tačiau augantis poreikis efektyviai išnaudoti IKT potencialą sukuria naujus iššūkius, susijusius su lygių galimybių užtikrinimu visiems asmenims turė- ti prieigą prie technologinės įrangos ir interneto, da- lyvauti skaitmeninių kompetencijų ugdymo veiklo- se bei naudotis skaitmeninėmis paslaugomis. Todėl šioje srityje ypač išryškėja skaitmeninės įtraukties, apimančios ne tik prieigą prie naujausių technologi- jų, bet ir gebėjimą jas tikslingai panaudoti, didinimo būtinybė (Real, Bertot, Jaeger, 2014; Bertot, 2016; Borg, Smith, 2018). Mokslinėje literatūroje skaitme- ninės įtraukties sąvoka plačiau imta nagrinėti per pastaruosius penkerius metus, išryškinant svarbiau- sius skaitmeninės įtraukties principus: IKT prieina- mumą, gebėjimą naudotis IKT ir IKT taikymą (Ber- tot 2016; Borg, Smith, 2018; Beyene, 2018), apibrė- žiant skaitmeninės įtraukties stokojančias visuome- nės grupes, kurios dažnai patiriair socialinę atskir- tį (negalią turinčius, darbo neturinčius asmenis, sen- jorus ir kt.) (Scholz, Yalcin, Priestley, 2017; New- man, Raghavendra, Wood, Grace, 2017; Borg, Smi- th, 2018; Gomez, 2018), analizuojant skaitmeninės įtraukties didinimo galimybes (skaitmeninių paslau- gų įvairovės ir prieinamumo plėtrą, tarporganizacinę sąveiką ir kt.) (Nemer, 2015; Newman ir kt., 2017; Luterek, 2017) bei teikiamą naudą (Strover, Whita- cre, Rhinesmith, Schrubbe, 2020; Vasilescu, Serban, Dimian, Aceleanu, Picatoste, 2020). Skaitmeninė įtrauktis yra kompleksinė sąvoka, kurios tikslai api- ma įvairias sritis – socialinę įtrauktį, pilietinį, visuo- meninį dalyvavimą, mokymosi visą gyvenimą gali- mybes, įsitraukimą į darbo rinką, sveikatos stiprini- mą ir kt. (Caruso, 2014; Bertot, 2016; Real ir kt., 2017; Borg, Smith, 2018; Beyene, 2018). Siekiant šių tikslų išryškėja skirtingų organizacijų iš viešo- jo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus (savival- dybių, viešųjų bibliotekų, švietimo įstaigų, sociali-