104 Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija, 1 (28) 2023, 104–114; ISSN 2029-3194 / eISSN 2538-8673;DOI: https://doi.org/10.33607/rmske.v1i28.1364 Copyright © 2023 Paula Smailytė, Eglė Lendraitienė, Ieva Žemaitienė. Published by Lithuanian Sports University. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. Skirtingų kineziterapijos programų poveikis pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyrai ir eisenai Paula Smailytė , Eglė Lendraitienė , Ieva Žemaitienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinika, Kaunas, Lietuva SANTRAUKA Tyrimo pagrindimas. Infarkto sukelti reiškiniai sutrikdo žmogaus gebėjimą būti savarankišku ir nepriklausomu, todėl labai svarbu kuo greičiau ir efektyviau padėti pacientui atgauti savarankiškumą ir prarastas funkcijas. Dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos pratimai gali padėti atkurti praras- tus judėjimo modelius aktyvuojant centrinę nervų sistemą. Tikslas – palyginti įprastinės kineziterapijos ir integruotos į įprastinę kineziterapiją dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos poveikį pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyrai ir eisenai. Metodai. Tyrime dalyvavo 30 asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi skirtingų intervencijų grupes po 15 asmenų: įprastinės kineziter- apijos ir įprastinės kineziterapijos su integruota dinamine neuroraumenine stabilizacija. Pusiausvyra vertinta naudojant Biodex platformą, kurioje pasirinkta įvertinti: griuvimo riziką, liemens stabilumą, stabilumo ribas bei sensorinės organizacijos patikros testus. Eisenos rodikliai (sveikos ir pažeistos kojos žingsnio ilgis, žingsnio plotis) vertinti naudojant Zebris FDM-T bėgimo takelį. Tiriamieji buvo tiriami prieš ir po tyrimo. Rezultatai. Tiek įprastinė kineziterapija, tiek kineziterapija su integruota dinamine neuroraumen- ine stabilizacija pagerino pacientų eisenos parametrus, taip pat pagerino griuvimo rizikos, laikyse- nos stabilumo, stabilumo ribų testų rezultatus bei sensorinės integracijos testo rezultatą, testuojant atsimerkus ant stabilaus paviršiaus (p < 0,05). Tačiau sensorinės integracijos testų rezultatai, stovint ant stabilaus paviršiaus užsimerkus (p < 0,001), ant nestabilaus paviršiaus atsimerkus (p < 0,001) ir ant nestabilaus paviršiaus užsimerkus (p = 0,021) pagerėjo tik taikant kineziterapiją su integruota dinamine neuroraumenine stabilizacija. Išvada. Tiek įprastinė kineziterapija, tiek kineziterapija su integruota dinamine neuroraumenine stabilizacija reikšmingai pagerino pacientų, patyrusių insultą, eisenos ir pusiausvyros parametrus. Raktažodžiai: dinaminė neuroraumeninė stabilizacija, infarktas, pusiausvyra, eisena, liemens stabilumas. ĮVADAS Nors per pastaruosius kelis dešimtmečius mirtingumas dėl smegenų kraujagyslių ligų sumažėjo, tačiau insultas išlieka pagrindine mirties ir negalios priežastimi visame pasaulyje (Vasu, Luis, Dileep, 2021). Pagrindinis sutrikimas po insulto – hemiparezė, kuri dažniausiai sutrikdo gebėjimą atlikti kasdienes veik- las (Calabrò et al., 2021). Net trečdalis insultą išgyvenusių pacientų neatgauna