596 MEDICINA (2003) 39 tomas, Nr. 6 VISUOMENĖS SVEIKATA Vidutinio amžiaus Kauno vyrų mirtingumo nuo piktybini ų navik ų pokyčiai ir prognostiniai veiksniai (1971–2000 m.) Abdonas Tamoš i ūnas, Regina Rėklaitienė, Kristina Jurėnienė, Ri čardas Radi šauskas, Stanislava Domarkienė Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas Raktažodžiai: mirtingumas nuo piktybinių navikų, mirtingumo pokyčiai, rizikos veiksniai, prognostinė reikšmė. Santrauka. Darbo tikslas. Nustatyti Kauno vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų ir nuo plaučių vėž io pokyč ius 1971–2000 m., rizikos veiksnius bei j ų prognostinę vert ę . Analizuoti dviejų programų – Kauno–Roterdamo epidemiologinės studijos bei Išeminės širdies ligos daugia- faktorinė s profilaktikos programos pirmini ų sveikatos patikrinimų (iš tirti 6446 vyrai, 45–59 metų) bei ilgalaikio stebėjimo duomenys. Abiej ų programų pirminių sveikatos patikrinimų metu pagal t ą pačią metodiką nustatyti rizikos veiksniai bei kiti požymiai. Mirtis nuo visų galimų priežasčių buvo registruojama kiekvienam tiriamam 45–59 metų vyrui – nuo pirminio sveikatos patikrinimo datos iki 2001 m. sausio 1 d., taip pat visiems 25–64 met ų Kauno vyrams (1971–2000 m.) remiantis Kauno gyventojų mirči ų registro duomenimis. Nustatyta, jog sur ūkanč ių 1–9 cigaretes per dieną mirties nuo bet kurios lokalizacijos piktybinių navikų ir nuo plaučių piktybinių navikų rizika buvo 1,7 karto ir 5,8 karto didesnė negu nerūkančiųjų. Vyrų, turinčių aukšt ąjį išsimokslinimą, mirties nuo visų piktybinių navikų ir nuo plaučių piktybinių navikų rizika mažesnė negu vyrų, turinčių pradinį išsimokslinimą (SR=0,73, SR=0,59). Nustatytas atvirkštinis priklausomumas tarp kūno masės indekso bei cholesterolio koncentracijos ir mirties nuo plaučių piktybinių navikų rizikos. Statistiškai reikšmingas 25–64 met ų vyrų mirtingumo nuo bet kokios lokalizacijos piktybinių navikų mažėjimas nustatytas tik 1991–2000 m.: mirtingumo rodiklis sumažėjo vidutiniškai 2,2 proc. per metus, o nuo plaučių piktybinių navikų nustatyta tik mirtingumo rodiklių mažėjimo tendencija. Adresas susirašinėjimui: A. Tamo šiūnas, KMU Kardiologijos institutas, Sukilėlių pr. 17, 3007 Kaunas El. paštas: atamos@kmu.lt Įvadas 2000 m. Lietuvoje mirties priež asčių struktūroje piktybiniai navikai, diagnozuoti vyrams, sudarė apie 21,2 proc. visų mirties priež asčių (1). Plaučių ir tra- chėjos vėž ys tarp vyrų mirčių nuo vėž io yra daž niausiai nustatomas ir sudaro apie 27,4 proc. vyr ų mirčių nuo vėž io. Mirtingumo nuo vėž io didėjimui įtakos turi mitybos įpročiai, socialinė s sąlygos, išsimokslinimas, profesija, darbo sąlygos, paveldimumas, sveikatos priež i ūra. Lietuvoje atlikti moksliniai epidemiologiniai tyrinėjimai parodė, kad širdies ir kraujagyslių ligų bei onkologinių ligų sąlygot ą sergamumą ir mirtingumą nulė mė š ių lig ų rizikos veiksniai, kurie yra bendri š ioms ligoms – tai rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas, sutrikusi lipidų apykaita, pasirei škianti hipercholeste- rolemija, nepakankamas ir netinkamas kraujospūdž io reguliavimas, sumažėję s fizinis aktyvumas, padidėjusi kūno masė. Vienas pagrindinių tikslų, nurodytų Lietu- vos sveikatos programoje, iki 2010 met ų suma ž inti vy- rų mirtingumą nuo plauč ių vėž io 15 proc., o piktybini ų navikų už leistumą 20 proc. Įgyvendinant š ią programą, reikia atlikti daugiau epidemiologini ų tyrinėjimų sie- kiant nustatyti vėž io daž nį ir vyraujanč ius rizikos veiks- nius, aktyviau nustatyti ir šalinti priešnavikinius fak- torius ir jų ž ymenis (2). Šio tyrimo tikslas – nustatyti įvairių veiksnių prog- nostinę reikšmę 45–59 metų Kauno vyrų mirčių nuo piktybinių navikų ir nuo plaučių vėž io; išanalizuoti