2009, Nr. 3 (26) 29 VAIZDUMO PRINCIPO REALIZAVIMAS MECHANIKOS DEMONSTRACINIAIS BANDYMAIS MOKANT(IS) FIZIKOS XI KLASĖJE Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė Šiaulių universiteto Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, Lietuva Anotacija Straipsnyje atskleidžiama vaizdumo principo svarba mokymo procese ir jo realizavimas fizikos demonstraciniais bandymais. Pristatomi ir analizuojami mechanikos reiškinius iliustruojantys fizikos demonstraciniai bandymai, skirti vidurinės mokyklos XI klasės moksleiviams. Demonstraciniams bandy- mams logiškai įprasminti pateikiamos samprotavimų sekos. Samprotavimų sekomis nustatoma, kas yra priežastis, kas – pasekmė, kokia jų ryšio išraiška (taisyklė, dėsnis, formulė, schema, grafikas). Gretina- mos bandymo sąlygos, apibendrinami rezultatai, daromos išvados. Pagal parengtą samprotavimų seką mokiniai orientuojami į teisingą mąstymo operacijų panaudojimą. Tai padeda jiems suvokti bandymo esmę, ir jų pažintinė veikla tampa ne tokia formali. Pagrindiniai žodžiai : vaizdumo principas, mechanikos reiškiniai, demonstraciniai bandymai, samprota- vimų sekos, loginis įprasminimas. Įvadas Mokymo procesas, remdamasis konkrečiais vaizdais ir vaizdiniais, padeda mokiniams bei studentams sukaupti empirinių žinių, būtinų tolimesniam teoriniam supratimui. Jos pratur- tina jutiminį patyrimą, kuris reikalingas visavertėms sąvokoms įsisavinti. Kaip tik čia ir glūdi vaizdumo principo esmė. Pažintinis vaizdumo krūvis mokymo procese yra daugiareikšmis. Vaizdumas palengvina pažintinę veiklą, žmogus stebi ir suvokia tikrovę. Vaizdumo pagrindu sudarytos gyvos asociacijos ilgai išlieka atmintyje; turtinama vaizduotė, kuri prisideda prie kūrybinės veiklos. Abstrakčios sąvokos ir idėjos neatrodo sausa, negyva schema, nes yra su- konkretinamos. Vaizdumas padeda ir apibendrinti. Svarbi vaizdumo reikšmė psichiniam žmo- gaus vystymuisi. Jis turi žymią įtaką sensorinei sferai, ugdo pastabumą, mąstymą, vaizduotę, skatina aktyvumą, domėjimąsi mokymo turiniu ir procesu. Vaizdumas gerina žinių įsisavinimo kokybę, padeda ir sąmoningai suprasti mokymo medžiagą (Šiaučiukienė, Visockienė, Talijū- nienė, 2006). Tyrimai rodo, kad vaizdiniai, pasitelkiant vaizduotę, transformuoja ilgalaikėje atmintyje išsaugotą informaciją iš vaizdinės į verbalinę ar atvirkščiai ir taip vyksta vizualizavimo proce- sas, t. y. informacijos kodavimas į regimuosius vaizdus (Потапова, Шахматова, 2008). Šis procesas grindžiamas psichologija, tiriančia tikrovės pažinimo vyksmą, kuris prasideda pojūčiais. Mokymo procese pirmiausia būtina veikti jutimo organus – regėjimo, klausos, motorikos, uoslės, skonio, lytėjimo – ir sąmonėje kurti vaizdinius, iš kurių formuojamos abstrakčios sąvokos; tam reikia daiktinių vaizdinių priemonių (Jovaiša, 2001). Siekiant, kad naujos žinios būtų įsisavintos sąmoningai, reikiamas dėmesys turi būti skiriamas žodžiui ir vaizdui derinti. Aiški ir tikslinga vaizdinė priemonė padeda suprasti sudėtingas sąvokas, išskirti jų esmines savybes, suvokti gamtos reiškinius. Todėl vaizdumo problema ugdymo procese pastaruoju metu sulaukia vis didesnio moksininkų dėmesio (Buffler, Lubben, Ibrahim & Pil- lay, 2008, Etkina, Van Heuvelen, Brookes, Mills, 2002, Gilbert, 2007, Ibrahim, Buffler, Lub- ben, 2008, Gilbert, 2005, Börner, Chen, Boyack, 2003 ir kt.). Mokant fizikos vaizdumo principui realizuoti puikiai tinka demonstraciniai bandymai. Demonstraciniais bandymais iliustruojamas naujo klausimo aiškinimas, ugdomi mokinių stebė- jimų ir eksperimentavimo gebėjimai, suteikiama naujų žinių, padedama formuoti fizikos sąvo- kas, nustatomi jų tarpusavio ryšiai, parodoma įgytų žinių praktinė reikšmė. Straipsnyje pateikiami keturi mechanikos reiškinių demonstraciniai bandymai, kurie glaudžiai siejasi su nagrinėjama tema. Jiems atlikti taikoma bendra didaktinė seka (1 pav.).