687 Šildymo ir šaldymo įtaka raumenų nuovargiui ir atsigavimui Irina Ramanauskienė, Albertas Skurvydas 1 , Saulė Sipavičienė 1 , Žibuoklė Senikienė 2 , Vitas Linonis, Gražina Krutulytė 3 , Daiva Vizbaraitė 1 Kauno technologijos universiteto Kūno kultūros ir sporto centro Kūno kultūros katedra, 1 Lietuvos kūno kultūros akademijos Taikomosios fiziologijos ir sporto medicinos katedra, 2 Kauno medicinos universiteto Fiziologijos katedra, 3 Lietuvos kūno kultūros akademijos Kineziterapijos katedra Raktažodžiai: griaučių raumenys, šildymas, šaldymas, nuovargis, atsigavimas. Santrauka. Tyrimo tikslas. Nustatyti, kaip šildymas ir šaldymas veikia raumenų jėgą, nuovargį, pažeidimą bei atsigavimą, kai koja tiesiama per kelio sąnarį fiksuotu 180°/sek. greičiu. Tiriamųjų kontingentą sudarė 21±2,2 metų vyrai (n=10) (ūgis – 177,8±5,8 cm; kūno svoris – 78,2±6,1 kg; riebalų masė – 7,5 proc. (5,6 rieb. masė/kg), atrinkti atsitiktinės atrankos metodu. Tiriamieji testuoti izokinetiniu dinamometru. Registruotas jėgos momentas. Atlikti kontroliniai matavimai prieš krūvį, po krūvio praėjus 10, 30, 60 min. ir 24 val. po jo. Tiriamieji atliko koncentrinį krūvį – 50 blauzdos tiesimų ir lenkimų 180°/sek. greičiu, kai šlaunies raumenys prieš koncentrinį krūvį buvo įprastinės temperatūros, pašildyti arba pašaldyti. Kreatinkinazės aktyvumas kraujo serume nustatytas prieš krūvį ir praėjus 24 val. po jo. Nustatyta, kad vidinė raumens temperatūra po raumens šildymo 45 min. (39,5±0,2°C temperatūros) (p<0,001) ir 30 min. šaldymo (32,5±0,3°C temperatūros) (p<0,05) reikšmingai pakito palyginus su pradine (prieš šildymą – 36,9±0,1°C temperatūros, prieš šaldymą – 36,8±0,2°C temperatūros). Kreatinkinazės aktyvumas kraujo serume, praėjus 24 val. po koncentrinio krūvio, reikšmingai padidėjo palyginus su kontroline reikšme. Tyrimo duomenys parodė, kad šildymas padidino blauzdos tiesiamųjų raumenų susitraukimo jėgą, bet nepakeitė nei raumenų nuovargio, nei atsigavimo greičio. Šaldymas nesumažino jėgos ir nepadidino raumenų atsparumo nuovargiui. Tiek šildymas, tiek šaldymas prieš koncentrinį krūvį sumažino netiesioginį raumenų pažeidimo simptomą – kreatinkinazės kiekį kraujyje praėjus 24 val. po krūvio. Medicina (Kaunas) 2008; 44(9) EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI Adresas susirašinėti: I. Ramanauskienė, KTU, Donelaičio 73, 44248 Kaunas. El. paštas: irina.ramanauskiene@ktu.lt Įvadas Tiesioginis galūnių pašildymas gali labai paveikti raumenų jėgą ir galingumą izokinetinių pratimų metu (1, 2). Pakilus raumenų temperatūrai, sausgysl ės, raiš- čiai ir jungiamasis audinys gali daugiau išsitempti, dėl to padidėja sąnario judesių amplitudė (3, 4). Nu- statyta, kad vidinei raumenų temperatūrai pakilus vie- nu laipsniu, metaboliniai procesai ląstelėje pagreitėja maždaug 13 proc. (5). Pašildžius raumenį, skirtingai nei pašaldžius, paspartėja ATP hidrolizė (2) ir anaero- binė glikolizė (6). Mokslinėje literat ūroje teigiama, kad aukšta aplinkos (7) ir padidėjusi vidinė organizmo temperat ūra (8) pagreitina nuovargio pasireiškimą atliekant pratimus koncentriniu režimu. B. Nielsen ir kt. nustatė, kad, atliekant fizinį krūvį aukštos aplinkos temperatūros sąlygomis, vidinė raumenų temperatūra pakyla iki 39°C temperatūros (9). Tai gali būti tiesio- ginė priežastis, dėl kurios atsiranda nuovargis cent- rinėje nervų sistemoje. Nustatyta, kad, pašildžius rau- menis prieš izokinetinį kr ūvį, greitosios raumeninės skaidulos (II B tipo) pavargsta greičiau (1, 10). Nors mokslininkai nesutaria dėl tikrojo raumenų pažeidimo mechanizmo, tačiau yra nustatę, kad dažniausiai rau- menys pažeidžiami atliekant ekscentrinius pratimus (11–13). Deja, neaišku, kaip padidėja raumenų pažei- dimas po koncentrinio krūvio, kai raumenys yra pašil- domi arba pašaldomi. Taigi, šio tyrimo tikslas – nu- statyti, kaip šildymas ir šaldymas veikia raumenų j ėgą, nuovargį, pažeidimą bei atsigavimą, kai koja tiesiama per kelio sąnarį fiksuotu 180°/sek. greičiu. Hipotezė. Manome, kad šildymas prieš krūvį, skirtingai nei šal- dymas, padidins jėgos momentą krūvio pradžioje bei