Ugdymo proceso problemos Vida Gudžinskienė, Raimunda Brusokaitė III IV KLASIŲ MOKSLEIVIŲ KRITINIO MĄSTYMO APIE SVEIKĄ GYVENSENĄ RAIŠKOS ASPEKTAI Problema ir jos aktualumas. Šiandieninis pasau lis tampa vis sudėtingesnis — plėtojasi technologijos, gausėja informacijos, atsiranda naujų ir įvairių tų pačių reiškinių interpretacijų. „Tai, kas atrodė nepajudina ma, griūva, tai, kas atrodė seniena, vėl atrandama ir vertinama" [11, p. 6]. Iš tiesų aktyvus pažinimas ir atradimas yra beribis. Žmogus dažnai pakliūva į neaiš kias ir prieštaringas situacijas, kai nepakanka tiesiogiai suvokti objektą ar prisiminti, kas buvo primiršta. Atsa kymas į iškilusį klausimą randamas pasitelkus tam tik rus būdus ir priemones, mintyse pertvarkant turimas žinias, t. y. mąstant. Mąstančiam žmogui dažnai kyla vis naujų idėjų, keičiasi interesai, poreikiai, jam atsi skleidžia naujos vertybės, gimsta vis nauji sumanymai. Mąstymas — tai „procesas, keičiantis visą asmenybę" [14, p. 173]. Todėl ne veltui Lietuvos švietimo kon cepcijoje vienas iš svarbiausių tikslų yra „ugdyti kritiš kai mąstantį žmogų, gebantį svarstyti esminius žmo gaus egzistencijos klausimus, atsakingai daryti sprendi mus ir savarankiškai veikti" [14, p. 7]. Kad moksleivis galėtų sėkmingai adaptuotis, dirbti ir kurti kintančia me pasaulyje, jis turi sugebėti nuolatos permąstyti visą turimą ir gaunamą informaciją, atsirinkti tai, kas svarbu ir kas nesvarbu. Čia reikalingi informacijos analizavi mo, sintetinimo ir vertinimo įgūdžiai bei gebėjimai. Kritinio mąstymo ir su ugdymu susijusius klausimus Lietuvoje plačiau nagrinėjo T. Stulpinas [12], L. Lau rinčiukienė [3], G. Butkienė [3], O. Visockienė [15], V. Gudžinskienė [6,7], D. Penkauskienė [11], V. Valat kaitė Rimienė [14] ir kiti. Tačiau ši sritis ir toliau reika linga išsamesnių tyrinėjimų. Sveikos gyvensenos ugdymas šiuolaikinėje mokyklo je yra tikrai reikšmingas, todėl svarbu ne tik pateikti in formaciją, bet ir ugdyti kritinį moksleivių mąstymą. „Moksleivių apklausa parodė, kad apie sveiką gyvenseną jie daugiausiai sužino iš žiniasklaidos, palyginti mažai iš mokyklinių vadovėlių, [...] vaikai informacijos dažniau siai gauna iš bendraamžių, vyresnių draugų, televizijos, literatūros, filmų bei spaudos" [4, p. 181—182]. Kaip gautą informaciją moksleivis supras ir interpretuos, labai priklauso nuo paties moksleivio gebėjimo tą informaciją priimti, apdoroti ir kritiškai vertinti. Kritinio mąstymo ir sveikatos ugdymas ypač prasmin gas vaikystėje, kai formuojasi žmogaus pasaulėjauta ir elgsenos stereotipai. Moksleivis, suvokiantis sveiko gyve nimo būdo principų svarbą savo sveikatai, gebantis są moningai jais vadovautis gyvenime, sugebės tinkamai priimti sprendimus, kurti savo ateitį. Dėl to labai svarbu, kad jau ankstyvoje vaikystėje vaikams būtų ne tik patei kiama informacija, bet prašoma ją analizuoti, vertinti ir 1.1. Vėliau kritinis mąstymas ugdomas mokykloje, mo kytojui atitinkamai modeliuojant pedagoginį procesą. Tyrimo tikslas — nustatyti III IV klasių moksleivių kritinio mąstymo raišką sveikos gyvensenos pamokose. Tyrimo uždaviniai: 1 ) ištirti III—IV klasių moksleivių kritinio mąstymo raiš ką; 2) palyginti III IV klasių moksleivių, kuriems taikomi ir netaikomi kritinį mąstymą ugdantys metodai, ge bėjimo analizuoti, sintetinti ir vertinti informaciją skirtumus. Tyrimo metodika ir tiriamųjų charakteristika. Atliekant lyginamąjį kiekybinį ir kokybinį tyrimą, taiky ta anketinė apklausa. Klausimynas sudarytas pagal J. Blo omo taksonomijos lygmenis iš atvirų klausimų. Tyrime dalyvavo Vilniaus miesto Genio, Vyturio ir M. Mažvy do pradinių mokyklų bei Fabijoniškių ir Ozo vidurinių mokyklų III IV klasių moksleiviai. Iš viso jų apklausta 262 (130 (49,6 proc.) trečių ir 132 (50,4 proc.) ketvir tų klasių moksleiviai; iš jų— 133 (50,8 proc.) berniukai ir 129 (49,2 proc.) mergaitės). Rezultatams apdoroti pasinaudota SPSS programa. Skirtumų tarp III ir IV klasių moksleivių bei skirtumų tarp mergaičių ir berniukų tyrimo duomenų tarpusavio ryšiui išaiškinti taikytas c 2 kriterijus, leidžiantis nustatyti skirtumo reikšmingumo lygmenį. Tyrimo duomenų analizė Ji atlikta pagal J. Bloomo pažinimo įgūdžių taksono miją. Moksleiviams pateiktame anoniminiame klausimy ne buvo suformuluoti įvairūs klausimai, atitinkantys še šis (žinių, supratimo, taikymo, analizės, sintezės ir verti nimo) mąstymo lygmenis. Siame straipsnyje aptariamas tik gebėjimas analizuoti, sintetinti ir vertinti informaciją. Tiriant moksleivių gebėjimą analizuoti, buvo jų pa prašyta išskirti tuos veiksnius, kurie kenkia ir kurie saugo dantis („Išvardyk didžiausius dantukų priešus ir drau gus"). Nustatytas visiškas atsakymų skirtumas tarp moks leivių, dalyvaujančių kritinio mąstymo ugdymo (KM) projekte, ir kontrolinių klasių (K) moksleivių, t. y. šiame projekte nedalyvaujančių (c 2 = 49,323; p < 0,0001), visiškas skirtumas taip pat nustatytas tarp mergaičių bei berniukų, besimokančių pagal KM metodus, bei mer gaičių ir berniukų, nesimokančių pagal šiuos metodus (c 2 = 49,847; p < 0,0001). 80