166 Rimanta Pagirienė, Daiva Ramanauskienė Panevėžio kolegija Anotacija. Visuomenėje gausu neigiamų socialinių reiškinių, tokių kaip alkoholizmas, narkomanija, patyčios, smurtas ir kt., su kuriais vaikai susiduria jau ankstyvajame amžiuje. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikas jau turėtų suprasti, kaip augti sveikam ir saugiam, išvengti pavojingų medžiagų vartojimo ir rizikingo elgesio. Straipsnio tikslas – įvertinti neigiamų socialinių reiškinių prevenciją ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pagrindinis tyrimo metodas – anketinė apklausa. Remiantis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų nuomonės tyrimo rezultatais nustatyta, kad Panevėžio miesto lopšeliuose-darželiuose vaikų atsparumui neigiamiems socialiniams reiškiniams skiriamas ypatingas dėmesys. Pedagogai savo darbe taiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomenduotas prevencines programas. Alkoholio, tabako ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo bei patyčių prevencija integruojama į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, atsispindi ugdymo turinyje, kompetencijų ugdyme. Prevencinė veikla ikimokyklinio ugdymo įstaigose nukreipta į emocinį vaikų ugdymą. Vaikai mokosi valdyti savo emocijas, atpažinti ir tinkamai reaguoti į neigiamus socialinius reiškinius, įveikti socialinius bei emocinius sunkumus, būti atspariais susidūrę su neigiama išorinio pasaulio įtaka, jausti atsakomybę už save ir kitus. Prevenciniam ugdymui naudojamos vaikų amžių atitinkančios veiklos formos ir būdai, įvairios informavimo priemonės. Lopšeliuose-darželiuose organizuojamos teminės prevencinės paskaitos tėvams, susitikimai su psichologais, vyksta bendri renginiai vaikams ir tėvams. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria ikimokyklinio ugdymo įstaigos, stiprindamos vaikų atsparumą neigiamiems socialiniams reiškiniams, yra prastas veiklos koordinavimas, nuoseklumo ir tęstinumo stoka, menkas pedagogų pasirengimas, neaktyvus įstaigos bendruomenės narių, ypač tėvų, įsitraukimas bei lėšų stygius. Reikšminiai žodžiai: ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, neigiami socialiniai reiškiniai, prevencija. Įvadas Ikimokyklinio ugdymo tikslas – išugdyti vaikų gebėjimą savarankiškai spręsti problemas įvairiose gyvenimo srityse, pasitelkiant įgytus gyvenimo įgūdžius ir individualias ugdytinių patirtis. Tačiau vaikų patirtys yra labai įvairios, kadangi dauguma jų nuo mažų dienų susiduria su neigiamais socialiniais reiškiniais bei žalingais įpročiais. Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, asocialų, manipuliacinį elgesį ir kitas panašias elgesio problemas lemiantys veiksniai yra ankstyvi, o tokia elgsena paprastai pasireiškia vėliau, pvz., paauglystėje. Todėl labai svarbu tinkamomis priemonėmis daryti poveikį skirtingo amžiaus asmenims, pradedant nuo labai mažų vaikų iki brandaus amžiaus suaugusiųjų (Europos prevencijos mokymo programa, 2019). Atsparumas neigiamiems įpročiams ugdomas orientuojantis į asmens amžių bei konkrečius ugdymo(si) uždavinius. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai turėtų mokytis augti sveikais ir saugiais, suprasti, kaip išvengti rizikos, susijusios su rūkymu ir alkoholinių gėrimų vartojimu (Dėl alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo, 2006). Kenksmingas alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, patyčios ir atstūmimas, didina savižudybės riziką, Savižudybių skaičius Lietuvoje išlieka didžiausias Europos Sąjungoje, todėl ypatingai svarbu vykdyti prevencinę veiklą mokyklose, organizuoti mokymus, padedančius atpažinti savižudybės grėsmę, mokytis suteikti emocinę paramą (Dėl nacionalinio savižudybių prevencijos 2020–2024 metams veiksmų plano patvirtinimo, 2020). Ugdymas – sudėtingas, nenutrūkstamas, nesibaigiantis procesas, todėl vaikų atsparumą neigiamiems socialiniams reiškiniams būtina ugdyti nuosekliai, nuo pat ankstyvojo amžiaus. Dėl problemos aktualumo, paplitimo mastų bei skaudžių pasekmių, neigiamų socialinių reiškinių tema vis dažniau atsiduria mokslininkų ir praktikų dėmesio centre. Prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje pradėtos išsamiau tyrinėti mokinių patyčių ir nusikalstamumo problemos mokyklos lygmeniu (Zaborskis ir Vareikienė, 2015; Izokaitis ir Stonienė, 2017; Sakalauskas ir kt. 2022 ir kt.), psichosocialiniai mokyklos aplinkos veiksniai (Vaičiūnas, 2022), ieškoma sprendimų, skatinančių vertybių internalizavimą, vaikų socialinio emocinio intelekto ugdymą, universalių prototipų paiešką, siekiama, kad socialinio emocinio ugdymosi metodai būtų integruojami mokyklose, prototipai būtų prieinami visiems, ypač socialinę atskirtį ir socialinę riziką patiriantiems vaikams (Kvieskienė ir kt., 2022). Tenka pripažinti, kad didesnis tyrėjų dėmesys skiriamas paauglių ir jaunų žmonių elgesio nuostatų, socialinių ir psichologinių problemų analizei, tuo tarpu ankstyvojo amžiaus vaikų atsparumo neigiamiems socialiniams reiškiniams problemos Lietuvoje mažiau tyrinėtos. MOKSLO TAIKOMIEJI TYRIMAI LIETUVOS KOLEGIJOSE, 2023 Nr. 19 (1), p. 166-174 ISSN 1822-1068 / eISSN 2335-8904; DOI: https://doi.org/10.59476/mtt.v1i19.586 / http://ojs.kaunokolegija.lt/index.php/mttlk/index Copyright © 2023 Rimanta Pagirienė, Daiva Ramanauskienė. Published by Kauno kolegija Higher Education Institution. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.