MOKSLAS – LIETUVOS ATEITIS 2010, 2 tomas, Nr. 2 SCIENCE – FUTURE OF LITHUANIA 2010, Vol. 2, No 2 Verslas XXI amžiuje Business in XXI Century © Vilniaus Gedimino technikos universitetas ISSN 2029-2341 print / ISSN 2029-2252 online http://www.mla.vgtu.lt 62 doi:10.3846/mla.2010.036 BANKŲ KONSOLIDACIJOS PROCESAS IR ĮTAKA FINANSŲ STABILUMUI Lina Novickytė Vilniaus universitetas El. paštas: Lina.Novickyte@ef.vu.lt Santrauka. Globalizacija pasaulinėse rinkose sudaro sąlygas atsirasti ir vykti įvairiems integracijos procesams regionuose. Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas iš integracijos reiškinių – konsolidacijos procesas. Pastebima, kad konsolidacija ne vi- sada teikia naudos finansų sektoriui, todėl bandoma įvertinti vykstančių susiliejimų ir įsigijimų sandorių bankų sektoriuje įta- ką finansų stabilumui. Analizuojamos ir pateikiamos dažniausiai konsolidaciją skatinančios priežastys Europos finansų tarpininkų sektoriuje, taip pat vertinamas galimas Europos rinkos harmonizavimo poveikis bankų sektoriui. Atlikta Lietuvos bankininkystės sektoriaus stabilumo analizė, remiantis Vokietijos ekonomistų atliktų tyrimų metodika. Pateikiamos galimy- bės vykti konsolidacijos procesams tiek Europos, tiek Lietuvos finansų sektoriuose. Reikšminiai žodžiai: bankų konsolidacija, finansų stabilumas, susiliejimai, įsigijimai. Įvadas Per pastaruosius keletą dešimtmečių finansų plėtra esmin- gai didėjo. Tokią plėtrą labiausiai lėmė technologijų kaita, finansų rinkų reglamentavimo panaikinimas ir naujų finan- sinių instrumentų atsiradimas. Ši finansų rinkų plėtra verčia finansų institucijas ieškoti galimybių, kaip efektyviai val- dyti turimus išteklius ir teikiant paslaugas siekti masto ekonomijos efekto. Tai skatina geriau pamąstyti apie finan- sų institucijų veiklos efektyvumą lemiančius veiksnius, nes šiandienos finansų pasaulis yra neįsivaizduojamas be efek- tyviai ir sklandžiai veikiančios finansų sistemos. Sparti finansų rinkų globalizacija Europos erdvėje su- daro palankias sąlygas siekti masto ekonomijos naudos, o tai gali lemti ir papildomas bankų sektoriaus galimybes bei norus įgyvendinti susiliejimus ir įsigijimus. Tačiau pastarojo meto sukrėtimai finansų rinkose ska- tina geriau atsižvelgti į finansų sistemos stabilumą ir tva- rumą. Todėl šiame straipsnyje bandoma aptarti priežastis, dėl kurių dažniausiai vyksta bankų susijungimai ir įsigiji- mai, tokių sandorių įtaką ir keliamus iššūkius bankininkys- tės ir finansų sektoriaus stabilumui. Siekiant nustatyti galimas priežastis jungtis bankams ir tokių susijungimų įtaką finansų sektoriui, yra atliekama mokslinės literatūros analizė ir sintezė, statistinių duomenų analizė, koreliacinė, regresinė analizė. Finansų sistemos stabilumo teoriniai aspektai Įvairūs autoriai finansų stabilumą apibrėžia įvairiai, todėl finansų sistemos stabilumas neturi vieno apibrėžimo. Europos centrinis bankas finansinį stabilumą apibūdina kaip sąlygą, kai finansų sistema – finansų tarpininkai, finansų rinkos ir finansų rinkų infrastruktūra – gali atlai- kyti smūgius, sumažindama galimų sutrikimų tikimybę, atlikdama finansų tarpininkavimo funkciją, kai pastebimai pablogėja išteklių perskirstymas iš lėšas taupančiųjų link pelningų investavimo galimybių (Financial stability review 2009). Europos centrinis bankas finansų sistemą laiko stabi- lia, jei ji atitinka šias charakteristikas: 1. Finansinė sistema turėtų sugebėti veiksmingai ir sklandžiai perskirstyti finansinius išteklius tarp indėlinin- kų ir investuotojų. 2. Galimos pasireikšti finansų rizikos rūšys turėtų būti tinkamai ir pagrįstai įvertintos bei gerai valdomos. 3. Finansų sistema privalo tenkinti tokias sąlygas, kad galėtų tinkamai reaguoti į galimus ekonomikos neti- kėtumus ir sukrėtimus. Jei bent vienos iš šių sąlygų nėra, tikėtina, kad finan- sų sistema juda mažiau stabilia kryptimi ir tam tikru metu gali įvykti finansų sistemos griūtis ir būti pažeistas finan- sų tvarumas. Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas Schinasi (2004) pateikia šiek tiek kitokį finansų stabilumo apibrė- žimą: finansinis stabilumas yra situacija, kai visi ekono- miniai mechanizmai – įkainojimo, paskirstymo (perskirs- tymo ir finansinės rizikos (kredito, likvidumo, rinkos ir kt.) valdymo – veikia pakankamai gerai, kad prisidėtų prie tvarios ekonomikos veiklos. Ši sąvoka iš esmės panaši į Europos centrinio banko pateikiamą apibrėžimą, tačiau kartu yra pabrėžiama ir tvari šalies (regiono, sektoriaus) veikla.