21 SOCIALINIO AKTYVUMO UGDYMAS ISSN 1392-9569 Inga BARTUSEVIčIEN, Liudmila RUPŠIEN STuDEnT PASiEKiM PERioDiniS VERTiniMAS KAiP SoCiALinio AKTyVuMo uGDyMo PRiELAiDA MoKyMo / MoKyMoSi PARADiGM KAiToS SLyGoMiS (SOCIALINS PEDAGOGIKOS STUDIJ PROGRAM ATVEJIS) Anotacija. Aukštojo mokslo sistemoje šiuo metu vyksta intensyvi paradigm kaita: nuo tradicins – mokymo – prie naujosios – mokymosi. Konstruktyvistinje mokymosi teorijoje sudaromos prielaidos besimokančij socialiniam aktyvumui skatinti, nes besimokantysis gali reikštis kaip socialiai aktyvi asmenyb, prisiimanti atsakomyb už savo mokymsi, s- moningai sprendžianti kylančias problemas ir tikslingai siekianti studij rezultat. Periodinis student pasiekim vertinimas, susijs su gržtamaisiais ryšiais ir student sitraukimu  vertinimo proces, naujojoje mokymosi paradigmoje gali bti traktuojamas kaip student socialinio aktyvumo ugdymo prielaida. Straipsnyje pristatomi empirinio tyrimo, kuriame student pasiekim periodinio vertinimo raiškos analizs pagrindu nagrinjamos socialins pedagogikos studij programose egzistuojančios socialinio aktyvumo ugdymo prielaidos. Esminiai žodžiai: student pasiekimai, periodinis vertinimas, socialinis aktyvumas. vadas Aukštojo mokslo sistemoje šiuo metu intensyviai vyksta paradigm kaita: nuo mokymo (angl. instructional paradigm) pereinama prie mokymosi (angl. learning paradigm). XX a. mokymasis buvo grstas biheviorizmo teorija, kurioje (Pressley, McCormick, 1995) laikomasi nuostatos, kad mokymas ir mokymasis glaudžiai susieti, – k ds- tytojai išdsto, t besimokantieji turi išmokti. Tokio mokymosi esmins problemos: sumažinamas student individuali pastang vaidmuo (Skinner, 1953), dmesys sutelkiamas  išmokimo rezultat, o ne  mokymosi proces, daugiau  grup, negu  individual student, daugiau  kontrols mechanizmus, negu  mokymosi motyva- vim (Eggen, 2004) – taigi tarsi apribojamas besimokančij socialinis aktyvumas mokymosi procese. Konstruktyvizmo teorijos pakeit požir  mokymsi. Kons- truktyvistinje mokymosi teorijoje mokymasis suprantamas kaip konstruktyvus, kaupiamasis (angl. cumuliative), kontroliuojamasis,  tiksl orientuotas, situatyvus, bendradarbiaujantis, individualiai skirtingas (De Corte, 1996). Besimokantysis mo- kymosi procese atrenka, suvokia, interpretuoja nauj informacij ir j integruoja  jau esanči žini sistem bei tokiu bdu formuoja patirt (Ausubel, Novak, Hanesian, 1968; Dochy, Segers, Buehl, 1999). Taigi mokymosi veikloje besimokantysis gali