54 DOI: https://doi.org/10.15388/Psichol.2018.0.11903 ISSN 1392-0359. (Online) ISSN 2345-0061. PSICHOLOGIJA. 2018 57 MUZIKOS KONCEPTUALIZAVIMAS ERDVĖS IR JUDĖJIMO METAFOROMIS* Elzė Sigutė Mikalonytė Filosofjos institutas Filosofjos fakultetas Vilniaus universitetas Universiteto g. 9, LT-01513 Vilnius Tel. + 370 6 220 4353 El. paštas: elze.mikalonyte@fsf.stud.vu.lt Siekiant geriau suprasti ryšius, siejančius muzikos garsų savybes su erdvės ir judėjimo metaforomis, kurios yra įprastai pasitelkiamos kalbant apie muziką, atlikti du tyrimai. Pirmo tyrimo metu aiškintasi, kaip muzikai priskiriamos sinestetinio pobūdžio konceptualiosios metaforos, antro tyrimo metu – kaip priskiriamos sąvokos, išvedamos iš įprasto klausos suvokimo. Rezultatai rodo, kad sąvokų priskyrimas muzikos fragmentams pasižymi tam tikru sistemiškumu, tačiau jis nėra tiek specifškas, kad vienai garso savybei būtų taikoma tik viena sąvoka, o vienai sąvokai – tik viena garso savybė. Taip pat nebuvo aptikta esminių skirtumų tarp to, kaip sąvokas muzikai priskiria muzikinį išsilavinimą turintys ir jo neturintys tyrimo dalyviai. Pagrindiniai žodžiai: muzikos konceptualizavimas, konceptualiosios metaforos, muzikos semanti- ka. Įvadas Erdvės ir judėjimo sąvokų muzikai negali- ma pritaikyti tiesiogine prasme, tačiau jos yra dažnai pasirenkamos siekiant metaforiš- kai išreikšti tai, kas girdima muzikoje. Šis reiškinys teorinėje literatūroje įvardijamas muzikos konceptualizavimu (pavyzdžiui, Zbikowski, 2002; Saslaw, 1996). Empi- riniuose tyrimuose šis reiškinys taip pat kartais įvardijamas muzikos konceptualiza- vimu (Antovic, Bennett, & Turner, 2013), nors dažniau pavadinamas neutraliau – muzikos ir metaforų asociacijomis. Šiame straipsnyje pasirinktas pirmasis įvardijimo būdas. Dalis muzikai taikomų erdvės ir judė- jimo sąvokų yra sinestetinio pobūdžio, tai yra jos kyla iš tarpmodalinių asociacijų, kurių negalima paaiškinti išmokimu iš aplinkoje patiriamų sąsajų. Aptariamos sąvokos dažniausiai aiškinamos iš įkūnyto pažinimo teorijos (Lakoff & Johnson, 1980) perspektyvos. Žvelgiant per šios teorijos prizmę, muzikos patirčiai būdingos meta- foros – tai tarpmodalinės reprezentacijos; muzikos konceptualizavimas erdvės ir judėjimo sąvokomis nėra procesas, vykstan- tis kalbos plotmėje, konvenciškai, ieškant dailiau skambančios išraiškos. Metafora Vilius Dranseika Filosofjos institutas Filosofjos fakultetas Vilniaus universitetas Universiteto g. 9, LT-01513 Vilnius El. paštas: vilius.dranseika@fsf.vu.lt * Dėkojame už konstruktyvią kritiką ir patarimus dviem anoniminiams žurnalo recenzentams. Autorių indėlis: ESM – 0,9, VD – 0,1. ESM ir VD parengė tyrimo planą, ESM atliko tyrimą, išanalizavo duomenis ir parengė straipsnio rankraštį, VD papildė straipsnio rankraštį, abu autoriai patvirtino galutinę straipsnio versiją.