25 FOSFORO ŠALTINIAI IR NUOTĖKIS ŽUVINTO BASEINE Julius Taminskas, Rita Linkevičienė, Rasa Šimanauskienė Geologijos ir geografijos institutas, T. Ševčenkos g. 13, LT-03223, Vilnius El. paštas: julius.taminskas@geo.lt, rita.linkeviciene@geo.lt, rasa.simanauskiene@geo.lt ISSN 0132–3156 Annales Geographicae 39(1) t., 2006 Taminskas J., Linkevičienė R., Šimanauskienė R.. S������ ��� L���� �� P��������� � � ��� Ž��� �� �� C� �������. Annales Geographicae 39(1), 2006. Abstract. Investigation of the main sources of phosphorus in the Žuvintas Lake catchment was carried out in 2004–2005. Water samples were taken from lakes, their influents and effluents, other sites of Spernia-Bambena River, wells of urban areas, precipitation, etc. The obtained data were used for evaluation of phosphorus balance and sources in the lakes of Žuvintas catchment. The article contains data on phosphorus balance in the Simnas and Žuvintas lakes. It was determined that concentrations of anthropogenic phosphorus in the Žuvintas Lake catchment twice and even thrice exceed the concentrations of natural phosphorus. Presumably this is one of the causes of rapid eutrophication of the lake. References 15, Figs 3, Tables 2. In Lithuanian, summary in English. Keywords: phosphorus loads, phosphorus retention, water quality. Received: 3 July 2006, accepted: 13 November 2006. Įvadas Biogenų perteklius vandens telkinyje sukelia natūraliomis sąlygomis nebūdingą pernelyg spartų augalų ir kitų organizmų vystymąsi. Tai, savo ruožtu, lemia vandens masės fizinių ir cheminių savybių kaitą, skatina vandens telkinių uždumblėjimą, biotopų kaitą ir rekreacinių išteklių sumažėjimą. Ištirta (Taminskas, 2001; Taminskas, Linkevičienė, 2003), kad agrariniame kraštovaizdyje, nesant reikšmingos taškinės taršos, dažniausiai eutrofikaciją ribojantis biogenas yra fosforas. Dėl jo stokos intensyvios ir nedarnios žemdirbystės laikotarpio pabaigoje – per paskutinį XX a. dešimtmetį azoto perteklių turinčiuose vandens telkiniuose stabilizavosi eutrofikacijos procesai. Tačiau telkiniuose, kur yra fosforo perteklius, šie procesai tęsiasi. Perteklinis biogenų kiekis ypač akivaizdžius pokyčius sukelia tuose vandens telkiniuose, kur akumuliuojama daug nešmenų. Tokioms vietoms galima priskirti pratakius sekliuosius ežerus. Vienas jų būtų Žuvinto biosferos rezervato eutrofinis Žuvinto ežeras (1 lent.). Jo plotas nuo 1934 iki 1960 metų sumažėdavo maždaug po 0,2 ha per metus, o vandens tūris per šį laikotarpį sumažėjo beveik perpus (Bieliukas, Stanaitis, 1962). XX a. antroje pusėje ežero plotas ir tūris ir toliau mažėjo (Taminskas, Linkevičienė, Žikulinas, 2005). Ežere sparčiai plečiasi plūduriuojančiųjų makrofitų sąžalynai. Viena pagrindinių jų vešėjimo priežasčių yra didelė biogenų, ypač fosforo, ir organinių medžiagų prietaka. Nustatyta, kad nuo 1953 iki 1985 metų į Žuvintą įtekančioje Bambenoje N min koncentracija padidėjo 2 kartus, o P min – net 10 kartų (Tamošaitis, Klimkaitė, Lasinskas, 1986). Pastaraisiais metais vandenyje fosforo labai padaugėjo ir paspartėjo eutrofikacijos procesai aukščiau baseine telkšančiame Simno ežere. Agrarinio kraštovaizdžio vandens telkiniuose fosforo pagausėjimas daugiausia susijęs su nesubalansuotu tręšimu arba trąšų plovimu eroduojamose žemėse, tačiau eutrofikaciją gali didinti fosforo šaltiniai. Pavyzdžiui, labai mažo miškingumo, su gausiomis melioravimo sistemomis agrariniame Žuvinto ežero baseine yra keli taškiniai objektai, iš kurių gali susidaryti ne ką mažesnis fosforo nuotėkis, negu jo plovimas iš dirbamų žemių.