94 2015/2(69) ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „Visuomenės sVeikata” LIETUVOJE IR UžSIENYJE GYVENANčIų LIETUVIų GEROVėS SKIRTUMAI Aistė Pranckevičienė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Rasa Markšaitytė, Auksė Endriulaitienė, Laura Šeibokaitė Vytauto Didžiojo universitetas Santrauka Tikslas – palyginti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių gerovės rodiklius, atsižvelgiant į socialinius ir demogra- finius veiksnius bei gyvenimo užsienyje trukmę. Metodika. Tyrime dalyvavo 620 užsienyje gyvenančių lietuvių (123 (19,8 proc.) vyrai ir 497 (80,2 proc.) moterys) ir 482 Lietuvoje gyvenantys lietuviai (81 (16,6 proc.) vyras ir 403 (83,3 proc.) moterys). Tiriamieji atsakė į socialinius ir demografinius klausimus bei Psichikos sveikatos kontinuumo – trumposios formos klausimyno teiginius. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad užsienyje gyvenančių lietuvių geresni beveik visų gerovės sričių rodikliai: geriau vertina savo socialinę ir psichologinę gerovę ir pasižymi aukštesniu bendru gerovės lygiu. Daugiau emigrantų nei Lietuvoje gyvenančių asmenų pagal gerovės rodiklius galėtų būti apibūdinti kaip pasižymintys aukšta gerove (66,3 proc. ir 49,2 proc. atitinkamai). Emigracija išliko reikšmingai susijusi su gerovės rodikliais ir tuomet, kai analizėje buvo atsi- žvelgta į socialinius ir demografinius veiksnius (lytį, amžių, išsilavinimą, partnerio turėjimą, kvalifikuotą darbą ir paja- mas). Tačiau aukštesnę emocinę gerovę stipriau prognozavo ne emigracija, o gaunamos pajamos. Emigracijoje praleistas laikas nebuvo susijęs su emigrantų gerovės rodikliais. Didesnė emigrantų gerovė koreliavo su stipresniu apsisprendimu likti gyventi užsienyje. Išvada. Lietuvių emigrantų aukštesni gerovės rodikliai nei tėvynėje likusių kraštiečių, didesnė emigrantų gerovė su- sijusi su ketinimais likti emigracijoje. Rezultatai patvirtina požiūrį, jog emigracija, atsižvelgiant ir į jos naudą, ir į dėl jos kylančius praradimus, gali būti vertinama kaip apgalvotas pasirinkimas, padedantis kurti didesnę gerovę, tačiau finansinį komfortą užtikrinančios pajamos, išsilavinimas, kvalifikuotas darbas taip pat buvo svarbūs gerovę prognozuojantys veiks- niai nepriklausomai nuo emigracijos. Reikšminiai žodžiai: emigracija, gerovė, lietuviai. Adresas susirašinėti: Aistė Pranckevičienė Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos katedra Jonavos g. 66/328, 44191 Kaunas El. p. a.pranckeviciene@smf.vdu.lt ĮVADAS Pastaraisiais metais ir mokslininkai, ir politikai vis dažniau kalba apie gyvenimo kokybės, subjektyvios gerovės, laimės, optimizmo ir kitų pozityvių asmens funkcionavimo rodiklių tyrinėjimo svarbą [1]. Tyri- mai rodo, kad valstybės dėmesys gyventojų gerovei atsiperka, nes didesne gerove pasižymintys asmenys paprastai yra sveikesni, mažiau naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, efektyviau dirba ir ilgiau iš- lieka darbingi, o tai padeda užtikrinti didesnes paja- mas; atskiro asmens gerovė turi įtakos ir darnesniems socialiniams santykiams, prosocialioms, demokrati- nėms nuostatoms, aktyvesniam dalyvavimui sociali- niame gyvenime, didesnei tolerancijai ir bendruome- niškumui. Visa tai prisideda ir prie valstybės gerovės kūrimo [2]. Tačiau Lietuvoje gerovės lygis vis dar išlieka gana žemas [1]. Mažai gerėjantys ir vieni že- miausių pasitenkinimo gyvenimu rodikliai neatitinka sėkmingos pastarųjų dešimtmečių ekonominės vals- tybės raidos [3]. Nepasitenkinimo gyvenimu rodikliu gali būti lai- koma ir emigracija iš šalies, kuri Lietuvoje yra labai didelė: per pastaruosius 20 metų į užsienio šalis gy- venti išvyko iki 500 tūkst. lietuvių, o tai sudaro apie 13 proc. visų Lietuvos gyventojų. LR statistikos de- partamentas prognozavo, jog tokia intensyvi emigra- cija turėtų tęstis iki 2010 m., tačiau emigracijos mas- tai ir toliau išlieka gana aukšti. Pagrindinėmis emigracijos priežastimis dažniau- siai nurodomi ekonominiai veiksniai – prastesnė ša- lies ekonominė situacija ir nepasitenkinimas ja verčia žmones išvykti ieškoti geresnio ir turtingesnio gyve- nimo svetur [4, 5]. Tačiau kai kurie mokslininkai ne- randa tiesioginio ryšio tarp emigracijos ir ekonomi- nių šalies rodiklių. Tai leidžia teigti, jog svarbios ne tik tam tikros ekonominės sąlygos, bet ir subjektyvus