245 ISSN 2029-1175 2014 Nr. / No 1 (9) / Article DOI: https://doi.org/10.15544/ssaf.2014.27 elektroninio leidinio ISSN 2351-5597 STRATEGINIO IR OPERATYVINIO KONTROLINGO SISTEMA IR JOS ĮGYVENDINIMO LIETUVOS ĮMONĖSE PRIELAIDOS Daiva Tamulevičienė, Rasa Subačienė Vilniaus universitetas Anotacija Straipsnyje analizuojama Vakarų šalių įmonėse paplitusi, bet Lietuvoje retai taikoma operatyvinio ir strateginio kontrolingo sistema, kuri, integruodama apskaitą, planavimą, kontrolę, analizę ir kitas organizacijos veiklos sritis į vieną visumą, aprūpina vadovus reikalinga informacija siekiant įmonės tikslų bei kompleksiškai sprendžiant jos problemas. Straipsnyje pagrindžiamos šios sis temos efektyvaus funkcionavimo užtikrinimo sąlygos, kurias nulemia du veiksniai: įmonių dydis ir sprendimų priėmimo lygmuo. Atsižvelgiant į šį aspektą, atlikto empirinio tyrimo pagrindu, įvertintos strateginio ir operatyvinio kontrolingo sistemos sklaidos ir įdiegimo prielaidos Lietuvos įmonėse. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad įmonės dydis turi tiesioginę įtaką kontrolingo sistemos ir jos įgyvendinimui taikomų priemonių paplitimui Lietuvos įmonėse. Tyrimo metu taip pat identifikuota, kad palankiausios sąlygos diegti šią sistemą yra susiformavusios Lietuvos didelėse ir vidutinėse įmonėse, tačiau ši sistema pirmiausia siūlytina vidutinėms įmonėms, kurios susiduria su tomis pačiomis išorės ir vidaus aplinkos pokyčių sąlygomis kaip ir didelės įmonės, tačiau jų resursai vertinti tų pokyčių įtaką veiklos rezultatams yra ribot i. Reikšminiai žodžiai: strateginis kontrolingas, operatyvinis kontrolingas, kontrolingo sistema. Įvadas Žinių ekonomikos sąlygomis organizacijų sėkmę konkurencinėje kovoje gali nulemti tik gebėjimas nuolat vystytis, diegti naujas technologijas, lanksčiai reaguoti į besikeičiančią išorės ir vidaus aplinką bei įžvelgti vertę kuriančius veiksnius, kuriuos organizacijos vadovai turi pažinti ir valdyti. Informacijos apie įmonės veiklos einamąją situaciją ir apie jos veiklos perspektyvas trūkumas reikalauja ieškoti naujų valdymui skirtos informacijos pateikimo instrumentų, kurie padėtų identifikuoti įmonės ekonominę padėtį sunkinančias problemas, pasiūlyti savalaikius jų sprendimo būdus, aprūpinti ir palaikyti verslo procesų valdymo informacinius srautus, praplėsti siauras vietas žvelgiant iš perspektyvos pozicijų. Viena iš svarbiausių kompleksinio valdymo sistemų yra kontrolingas, kurį galima įvardinti kaip įmonės ateities veiklos valdymo technologiją, užtikrinančią ilgą ir efektyvią įmonės ir jos struktūrinių vienetų funkcionavimą (Mann, Mayer, 2000). Kontrolingą galima apibūdinti ir kaip įmonės tikslų pasiekimo valdymo sistemą (Контроллинг как инструмент..., 2002). Kadangi kiekviena įmonė valdymo tikslus skiria į strateginius (ilgalaikius) ir operatyvinius (trumpalaikius), tai ir kontrolingas turi būti nagrinėjamas kaip sistema, kurią sudaro dvi pagrindinės neatsiejamos dalys: strateginis ir operatyvinis kontrolingas. Nors Vakarų šalių mokslininkai kontrolingo sistemą ir jos įdiegimo proceso problemas plačiai išnagrinėjo savo darbuose: paminėtini tokie autoriai kaip A. Becker (2003), A. Deyhle (Дайле, 2001), D. Hahn (Хан, 1997), P. Horvát (Хорват, 2006), H. Küpper (2008), R. Mann, E. Mayer (2000), T. Reichman (2011), J. Weber U. Schaferr (2008), H. Vollmuth (Фольмут, 2001) ir daugelis kitų, Lietuvoje kontrolingas moksliniu požiūriu beveik neanalizuotas. Viena pirmųjų kontrolingo diegimo organizacinius aspektus pristatė L. Jasūdienė (1997). Vėliau sekė kiti jos darbai, kuriuose kontrolingas buvo nagrinėjamas koncepciniu, sisteminiu požiūriu kaip planavimo ir kontrolės integracija (2000), efektyvi valdymo sistema (2006), informacinė bazė kuriant įmonės vertę (2008). Plačiau ir išsamiau kontrolingo koncepciją nagrinėjo V. Lakis (2007), V. Lakis, J. Mackevičius, L. Gaižauskas (2010). Pažymėtinas E. Gimžauskienės (2009) indėlis analizuojant kontrolingo sistemos įdiegimo sunkumų Lietuvos įmonėse priežastis. Daugiau reikšmingesnių darbų šia tema paskelbta nebuvo. Nagrinėjant kontrolingo sistemos paplitimą Lietuvos įmonėse, galima konstatuoti, kad duomenų apie įmones, įdiegusias visaapimančias ir kompleksines kontrolingo priemones visai nėra. Ir nors pavienių operatyvinio ir strateginio kontrolingo elementų galima rasti kiekvienoje įmonėje, tačiau jie daugiausia funkcionuoja kaip valdymo apskaitos instrumentai. Lėtą kontrolingo plitimą Lietuvos įmonėse galima sieti su tuo, kad per daugiau kaip 20 atkurtos nepriklausomybės metų, kuomet rinkos ekonomika ir visos su ja susijusios mokslinės ir praktinės žinios plito labai sparčiai, Lietuvos mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė atskiroms valdymo apskaitos, audito, kontrolės, veiklos vertinimo ir kitų sričių mokslo teorijoms ir jų pritaikymu praktikoje nesiejant į bendrą visumą (Сенкус, Тамулявичене, 2011). Ir tik pastaraisiais metais pastebėta, kad sėkmingą kiekvienos organizacijos veiklos užtikrinimą lemia būtent visų šių elementų sintezė. Kontrolingo institucijos paskirtis įmonėje yra užtikrinti šių veiklos sričių sąveiką aprūpinant vadovus informacija, reikalinga įgyvendinti strateginius ir operatyvinius valdymo sprendimus. Įvertinus tai, kad kontrolingo koncepcija pirmiausiai turi būti nagrinėjama kaip strateginio ir operatyvinio kontrolingo sistema, apjungianti įvairius organizacijos veiklos aspektus į vieną visumą siekiant kompleksiškai spręsti įmonėje iškylančias problemas, yra tikslinga analizuoti šios sistemos reikšmę ir įvertinti jos įgyvendinimo prielaidas Lietuvos įmonėse. Tyrimo tikslas: Įvertinti strateginio ir operatyvinio kontrolingo sistemos įdiegimo prielaidas Lietuvos įmonėse. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti strateginio ir operatyvinio kontrolingo sistemos reikšmę įmonių valdymo procese. 2. Įvertinti kontrolingo sistemos įdiegimo sąlygas instituciniu aspektu.