269 Medicina (Kaunas) 2007; 43(4) APŽVALGINIAI STRAIPSNIAI Adresas susirašinėti: E. Milinavičienė, KMU, A. Mickevičiaus 9, 44307 Kaunas. El. paštas: Egle.Milinaviciene@kmuk.lt Veiksniai, turintys įtakos galvos smegenų insulto baigtims Eglė Milinavičienė 1 , Daiva Rastenytė 1, 2 , Aleksandras Kriščiūnas 3 1 Kauno medicinos universitetas, 2 Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinika, 3 Reabilitacijos klinika Raktažodžiai: galvos smegenų insultas, reabilitacija, veiksniai. Santrauka. Galvos smegenų insulto pasekmės daugumai žmonių sukelia ilgalaikę negalią. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reabilitacija gali pagerinti pacient ų, persirgusių galvos smegenų insultu, funkcinę būkl ę ir gyvenimo kokybę. Ligonių po galvos smegenų insulto reabilitacijos efektyvumas, ligos baigtys daž nai skiriasi. Siekiant efektyviai panaudoti reabilitacijos išteklius, svarbu numatyti galimas ligos baigtis. Pastaraisiais metais atliekamos studijos, kuri ų tikslas – nustatyti ir į vertinti veiksnius, galinčius turėti įtakos pacient ų po insulto funkcinės būklės atsigavimui ir padėti atskirti pacientus, kurių ligos baigtis gera ir kuri ų bloga. Amžius, lytis, insulto pradinis sunkumas, funkcinė būklė hospitalizuojant, šla- pimo nelaikymas, sąmonės sutrikimas ligos pradžioje, pažintinių funkcijų sutrikimas, sunki sveikatos būklė dėl gretutinės patologijos, pažeistos pusės neigimo sindromas – tai dažniau- siai mokslini ų tyrimų metu analizuojami veiksniai ligos baigtims prognozuoti. Įvadas Galvos smegenų insultas pripažintas viena pagrin- dinių sergamumo, mirtingumo ir ilgalaikės negalios priežasčių visame pasaulyje (1). Nustatyta, kad kas trečias pacientas po insulto mir šta per pirmuosius metus, kas trečio paciento funkcinė būklė normali- zuojasi, kas trečio paciento funkcinė būklė išlieka vidutinio sunkumo ir sunki (2). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad stacionarinė rea- bilitacija gali pagerinti persirgusiųjų insultu funkcines baigtis ir gyvenimo kokybę (3). Beje, pacientų, kuriems nustatyta ta pati galvos smegenų insulto diagnozė, funkcinis atsigavimas gali būti labai skirtingas. Todėl ligos pradžioje tikslinga į vertinti, kurie pacientai pasiektų didžiausi ą funkcinį pagerė jimą, o kuriems būtų galima taikyti intensyvią ir efektyvią reabilitacijos programą (4, 5). Pastaraisiais metais atliekami moksliniai tyrimai, kurių tikslas – įvertinti pacientų galimybę pasiekti tam tikrą funkcinė s būkl ė s lygį , pavyzdžiui, savaranki škumą tam tikru laiko momentu (6) ir nustatyti veiksnius, kuriais remiantis galima būtų prognozuoti pacientų, persirgusi ų insultu, funkcinės būklės atsigavimą bei atrinkti pa- cientus, kurių ligos baigtis gera ir kurių bloga (7). Kuo anksčiau ir tiksliau bus prognozuota insulto baigtis ir į vertinti veiksniai, turintys į takos ligos baigčiai, tuo reabilitacijos specialistams bus lengviau parengti reabilitacijos programą ir suteikti informaciją pacientui ir jo šeimos nariams apie funkcinės būklės atsigavimo galimybes, planuojant ligonio išrašymą iš ligoninės ir numatant namų aplinkos pritaikymo ir bendruomenės pagalbos poreikį pacientui grįžus į namus (5, 7, 8). Straipsnio tikslas – apžvelgti veiksnius, turinčius įtakos galvos smegenų insulto baigčiai. Dažniausiai mokslinėse studijose analizuojami pacientų, persirgusi ų insultu, funkcinė s būkl ė s atsigavimo prognoziniai veiks- niai yra amžius, lytis, insulto sunkumas, šlapimo ne- laikymas, sąmonė s sutrikimas ligos pradžioje, pažintini ų funkcijų sutrikimas, paralyžiaus sunkumas, sutrikęs gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą sėdint, funkcinė būklė hospitalizuojant, pažeistos pusės neigimo sindromas, sunki sveikatos būklė dėl gretutinės patologijos, depre- sija, socialinės pagalbos apimtis. Lytis. Literatūroje pateikiami nevienareikšmiai tyri- mų duomenys apie lyties įtaką ligos baigčiai. Yra įro- dymų, jog tarp išgyvenusių po insulto pacientų vyrų funkcinės būklės atsigavimas yra daug geresnis nei moterų. Kelių studijų duomenimis, moterims išlieka ryškesnių motorinių, pažintinių funkcijų pažeidimų ir daugiau jų kasdienėje veikloje reikalinga kitų žmonių pagalba (9–11). S. M. Lai ir kiti tyrė vyrų ir moterų, persirgusių insultu, gebėjimo atlikti pagrindinę kasdienę veiklą po insulto skirtumus. Tyrėjai padarė išvadą, kad ikiinsul-