Alfredas Rukšėnas 80 ISSN 1392-3463 GENOCIDAS IR REZISTENCIJA, 2021, 2(50) Enrika Kripienė Juozas Šibaila-Merainis ĮVADAS Žymus vokiečių hermeneutikos teoretikas, filosofas, istorikas Wilhelm Dilthey XIX amžiaus pabaigoje yra išsakęs mintį apie bio- grafją kaip aukščiausią istorinio ir dvasios mokslo formą, istoriografjos viršūnę. 1 Šią patosišką idėją mokslininko kolegos labai greitai sukritikavo ir paneigė. Šiandien, ko gera, galėtume teigti, jog biografjos – nelabai dažnas ir populiarus, atvirkščiai – primirštas reiškinys istoriografjoje. Dar daugiau – bio- grafjų rašymas (priklausomai nuo būsimos biografjos pagrindinio veikėjo asmenybės ir veiklos) neretai atiduodamas į žurnalistų ar literatūros mokslų atstovų rankas 2 . Šiek tiek apmaudu, turint omeny ir tai, kad Rytų Eu- ropoje, konkrečiai – kaimyninėje Lenkijoje būtent istorikai pirmieji pradėjo diskutuoti atskiros mokslinės disciplinos – biografsti- kos teoriniais ir metodologiniais klausimais. Šiuo metu ten yra susiformavusi dviejų rūšių istorinė biografstika – tradicinė, išsami vie- no asmens gyvenimo istorija bei biografja kaip sudedamoji tiriamo objekto dalis, kai tyrinėjama ne tik asmenybė, bet ir tuo laiku vykę istoriniai, kultūriniai reiškiniai, susiję su tuo asmeniu 3 . Akivaizdu, jog biografja išties turi visus šansus būti svarus ir svarbus indėlis į istoriografją. Manytina, kad biografnio pobūdžio ty- rimas galėtų būti vienas iš būdų atnaujinti, įnešti šviežumo į vienos ar kitos istoriogra- fnės temos sampratą, taip pat – suaktualinti tam tikrą temą plačiojoje visuomenėje ar papildyti populiarią, svarbią temą (darant prielaidą, kad žvilgsnis į istorinę problemą iš vieno asmens perspektyvos eiliniam žmogui, ne istorikui, gali pasirodyti kur kas supran- tamesnis ir artimesnis). Taigi nuspręsta parašyti vieno iš partizanų vadų Juozo Šibailos (slap. Diedukas, Merai- nis) biografją. Būtent šio asmens pasirinkimą pirmiausią lėmė noras į ginkluoto pogrindžio istoriją pažvelgti ne iš vado – kario, karininko, kaip įprasta 4 , perspektyvos, o iš kiek kitos pusės – J. Šibaila buvo vienas iš kelių 5 parti- zaninio karo priešaky stovėjusių mokytojų, tad, ko gera, neatsitiktinai ir laisvės kovose daugiausiai užsiėmė visuomenine, telkiamą- ja, propagandine veikla 6 . Viliamasi, jog pasi- rinkta biografnė tyrimo prieiga leis pagilinti atsakymus į keletą svarbių klausimų – kaip, kodėl buvo tampama partizanu, laisvės ko- votojų vadu, kokią vietą partizaniniame kare užėmė asmuo ir asmenybė. Tyrimo objektas: partizanų karo istorija Šibailos asmenybės veidrodyje. Tyrimo tikslas: pasitelkiant J. Šibailos gyvenimo istoriją, į ginkluotą rezistenciją pažvelgti keliais aspektais – iš asmeninės, intelektualinės ir ideologinės perspektyvos. Uždaviniai: aptarti nagrinėjamo asmens veiklą iki partizanavimo – sudaryti būsimojo partizanų vado portretą, pamėginti atrasti veiksnius, savybes galėjusius lemti jo pasi- ryžimą partizanauti.