269 Copyright © 2021 Vilija Sakalauskienė. Published by Vilnius University Press This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.   ETNOLINGVISTINė INFORMACIJA APIE RUGį LIETUVIų TARMIų ŽODYNUOSE Vilija Sakalauskienė Lietuvių kalbos institutas, Vilnius https://doi.org/10.15388/VLLP.2021.17 ANOTACIJA . Straipsnyje analizuojama, kokią etnolingvistinę informaciją apie rugį galima perskaityti lietuvių tarmių žodynų žodžių straipsniuose: definicijose, iliustraciniuose sakiniuose, terminuose, fraze- ologizmuose, paremijose ir kt. Tarmių žodynai puikiai pasitarnauja atliekant leksinius semantinius tyrimus, paremtus lingvistinio pasaulio vaizdo tyrimų metodologija. Be to, mėginama atsakyti į klausimą, ar rugys Lietuvos valstiečiui, žemdirbiui, kaimo gyventojui yra vien maisto šaltinis ir biologinės egzistencijos pagrindas. REIKšMINIAI žODžIAI: rugys, kalbos pasaulėvaizdis, etnolingvistika, tarmės žodynas, definicija, fra- zeologizmas, paremija. 1. Įvadas Etnolingvistika yra lingvistikos atšaka, tirianti kalbos ir kultūros tarpusavio sąveiką (Rutkovska, Smetona 2016, 6). Pagrindinės etnolingvistikos sąvokos yra kalba 1 ir kultūra 2 , o vienas iš bendrų kalbos ir kultūros vardiklių yra papročiai. Etnolingvistika kelia klausimą, kokiu būdu ir kokiais rezultatais kalboje atsi- spindi nacionalinė kultūra, keldama sau svarbiausią tikslą rekonstruoti tai, kas vadinama kalbiniu pasaulio vaizdu (Chlebda 2010, 7). Jerzy’io Bartmińskio, Liub- lino etnolingvistinės mokyklos vadovo, žodžiais tariant, etnolingvistika tiria kalbos sąsajas su kultūra ir visuomenės istorija, ypač rašytine, susijusia su mentalitetu, elgesio sfera ir vertybių sistema (Bartmiński 2002, 380). Pasak J. Bartmińskio, subdisciplinos pavadinimo etnolingvistika savitumas yra tas, kad dėmuo etno- nu- rodo subjektą, bendruomenę, taigi ir žmogų, kuris patiria ir protu suvokia pasau- lį (Bartmiński 2020, 26). 1 Kalba yra tautiškumo, kultūros dalis, padedanti perduoti papročius, kad ir kur gyventume (Rutkovska, Smetona, Smetonienė 2019, 173). 2 Kultūra yra sudėtinga visuma, kurioje glūdi žinios, tikėjimai, menas, teisė, moralumas, papročiai ir kitokie žmo- gaus sugebėjimai (Rutkovska, Smetona 2016, 8).