139 http://www.est.vgtu.lt BIBLIOMETRINIų TINKLų GRAFINIO ATVAIZDAVIMO įRANKIAI Gintarė Tautkevičienė Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio g. 20, LT-44239 Kaunas, Lietuva El. paštas gintare.tautkeviciene@ktu.lt Įteikta 2011-09-06; priimta 2011-12-02 Anotacija. Mokslinių publikacijų ir jų citavimo duomenų bibliometrinė analizė leidžia atlikti kiekybinį mokslo tyrimų vertinimą. Gauti rodikliai gali būti naudojami bibliome- triniams tinklams rengti. Jų grafinio atvaizdavimo rezultatas – bibliometriniai žemėlapiai, kurie pateikia analizuojamų elementų struktūrą ir ryšius tarp publikacijų metaduomenų (autorių, institucijų, reikšminių žodžių, mokslo kategorijų, cituojamų šaltinių ir kt.), taip pat parodo jų ryšių stiprumą. Sukurta daug universalių ir specializuotų tinklų grafinio atvaizdavimo programų, leidžiančių vizualizuoti analizės rezultatus. Šiame straipsnyje pristatomi pagrindiniai bibliometrinės analizės rodikliai, grafinio atvaizdavimo etapai, supažindinama su programomis Pajek ir VOSviewer, kurios gali būti naudojamos biblio- metriniams tinklams kurti ir grafiškai atvaizduoti. Reikšminiai žodžiai: bibliometrinė analizė, grafinis atvaizdavimas, bendradarbiavimo tinklai, citavimų analizė. Įvadas Mokslinių publikacijų bibliometrinė analizė atliekama siekiant kiekybiniais metodais įvertinti mokslinius tyrimus. Bibliometrinis vertinimas grindžiamas prielaida, kad dau- guma mokslinių tyrimų rezultatų publikuojami mokslo žurnaluose ir kad mokslo publi- kacijos skaitomos ir cituojamos kitų mokslininkų (Rehn, Kronman 2008). Vertinamasis bibliometrijos apsektas remiasi požiūriu, kad kiekybinis mokslo sistemos kokybinių aspektų matavimas (van Leeuwen 2004) ir žurnalo straipsnių citavimų skaičius atspin- di straipsnio daromą įtaką mokslo bendruomenei ir mokslo vystymuisi. Bibliometrinės analizės būdu gauti rodikliai leidžia analizuoti mokslinės veiklos funkcijas, procesus ir rezultatus. Galima įvertinti šalies, institucijų, padalinių mokslinės veiklos situaciją, palyginti mokslo rezultatus su kitomis šalimis ar institucijomis, prognozuoti tam tikras mokslo vystymosi tendencijas (Grauwin, Jensen 2011). Bibliometrinė publikacijų ana- lizė taip pat leidžia nustatyti produktyviausius tam tikros mokslo šakos mokslininkus ar mokslines bendruomenes. Mokslo publikacijos duomenų analizė yra galima pagal vieną arba pagal keletą kriterijų. Pavyzdžiui, siekiant išsiaiškinti produktyviausius konkrečios mokslo srities autorius arba organizacijas, analizė atliekama derinant autorių vardus arba autorių MOKSLO IR TECHNIKOS RAIDA / EVOLUTION OF SCIENCE AND TECHNOLOGY ISSN 2029-2430 print / 2029-2449 online 2011 3(2): 139–161 doi:10.3846 / est. 2011. 12