ISSN 1392-2130. VETERINARIJA IR ZOOTECHNIKA. T. 39 (61). 2007 46 MCMASTER METODO MODIFIKACIJŲ PALYGINIMAS DIAGNOZUOJANT AVIŲ TRICHOSTRONGILIOZĘ Asta Pereckienė 1 , Saulius Petkevičius 1,2 , Mindaugas Šarkūnas 2 , Algirdas Šalomskas 1,2 1 Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institutas, Instituto g. 2, LT-56115 Kaišiadorys, Lietuva; tel. 8~346 6 06 87; faks. 8~346 6 06 93; el. paštas: asta_pereckiene@yahoo.com 2 Užkrečiamųjų ligų katedra, Lietuvos veterinarijos akademija, Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas, Lietuva; tel./faks. 8~37 36 35 59; el. paštas: saulius.petkevicius@lva.lt Santrauka. Eksperimento metu panaudotos avių išmatos, natūraliai invazuotos trichostrongilidų kiaušinėliais, ir pa- lygintas septynių McMaster metodo modifikacijų efektyvumas: S. A. Henriksen ir K. Aagaard (1976) − I; T. Kassai, (1999) − II; G. M. Urquhart ir kt. (1996) − III ir IV centrifuguojant ir necentrifuguojant; J. Grønvold (1991) − V ir VI su prisotintu druskos tirpalu ir prisotintu druskos tirpalu su gliukoze bei D. Thienpont ir kt., (1986) − VII. Visomis mo- difikacijomis ištirta po 30 išmatų mėginių. Modifikacijos vertintos pagal atlikimo sudėtingumą, išaiškintą pozityvių mėginių skaičių, rastą kiaušinėlių kiekį 1 g išmatų (EPG) ir gautų rezultatų svyravimus. Invazuoti išmatų mėginiai buvo tiriami skaičiuojant helmintų kiaušinėlius viename, dviejuose ir trijuose McMaster kameros langeliuose. Lyginant mo- difikacijų sudėtingumą nustatyta, kad sudėtingiausia yra I, o paprasčiausia − VII modifikacija, kuria koproskopiniai tyrimai atliekami greičiausiai. Pagal išaiškintą invazuotų mėginių kiekį, skaičiuojant kiaušinėlius viename, dviejuose ir trijuose kameros langeliuose, penkiomis modifikacijomis rasta 100 proc. pozityvių mėginių, išskyrus V ir VII modifika- cijas, kuriomis viename kameros langelyje buvo išaiškinta atitinkamai 97,8 proc. ir 95,6 proc. invazuotų mėginių. EPG vidurkis, skaičiuojant viename kameros langelyje, svyravo nuo 1087 − II modifikacijoje iki 412 − IV modifikacijoje. Tiriant mėginius dviejuose kameros langeliuose, EPG vidurkis buvo nuo 1082 − II modifikacijoje iki 423 − IV modifi- kacijoje. Skaičiuojant kiaušinėlius trijuose kameros langeliuose, EPG vidurkis svyravo nuo 1082 − II modifikacijoje iki 422 − IV modifikacijoje. Pagal gautus rezultatus, tiriant dviejuose kameros langeliuose, apskaičiuotas modifikacijų efektyvumo koeficientas. Taikant II modifikaciją, apskaičiuotas didžiausias EPG vidurkis ir gautas aukščiausias (1) efektyvumo koeficientas. Tuo tarpu žemiausias (0,39) koeficientas priklauso IV modifikacijai. Vertinant modifikacijų stabilumą, mažiausi rastų kiaušinėlių skaičiaus svyravimai išaiškinti taikant I modifikaciją. Mūsų nuomone, ši modifi- kacija labiausiai tinkama moksliniams tyrimams, nes tyrimo rezultatai statistikai labiausiai patikimi. Atliekant tyrimus bet kuria mūsų aprašyta modifikacija ir naudojantis pateiktais koeficientais, yra galimybė ne tik perskaičiuoti ir suvienodinti išmatų tyrimo rezultatus, bet ir interpretuoti kitų autorių koproskopinius tyrimus. Raktažodžiai: avys, McMaster metodas, modifikacijos, Trichostrongylus spp. COMPARITIVE ANALYSIS OF MODIFICATIONS OF THE MCMASTER METHOD FOR THE ENUMERATION OF TRICHOSTRONGYLUS SPP. EGGS IN SHEEP FAECES Asta Pereckienė 1 , Saulius Petkevičius 1,2 , Mindaugas Šarkūnas 2 , Algirdas Šalomskas 1,2 1 Laboratory of Parasitology, Veterinary Institute of Lithuanian Veterinary Academy, Instituto 2, LT-08662 Kaišiadorys, Lithuania 2 Department of Infectious Diseases, Lithuanian Veterinary Academy, Tilžės str. 18, LT-47181 Kaunas, Lithuania Summary. The comparative efficacies of seven published McMaster method modifications for faecal egg counting were evaluated on sheep faecal samples containing Trichostrongylus spp. eggs. In the present study compared methods were reported by: I - Henriksen and Aagaard, 1976; II - Kassai, 1999; III and IV - Urquhart et al., 1996 (centrifugation and non-centrifugation methods); V and VI - Grønvold, 1991 (salt solution, and salt and glucose solution); VII - Thien- pont, 1986. Each method was evaluated after the examination of 30 samples of faeces. Comparisons were made as to the number of samples found to be positive by each of the methods, the total egg counts per gram (EPG) of faeces, the variations in EPG obtained in the samples examined, and the ease of use of each of the methods. The positive samples were identified by counting Trichostrongylus spp. eggs in one, two and three sections of newly designed McMaster chamber. Our study showed that the most complex was Method I, and the simplest and quickest analysis was performed by Method VII. Examination of all three chambers resulted in five methods (I−IV, and VI) having 100% sensitivity, while methods V and VII had 97.8% and 95,6% sensitivity, respectively. Mean egg counts in two chambers varied from 1082 EPG (Method II) to 422 EPG (Method IV). Based on the mean egg counts for two chambers, an efficiency coefficient was calculated and equated to 1 for the highest egg count (Method II) and lowest (0.39) for Method IV. Our results have shown that from seven evaluated methods Method I (Henriksen and Aagaard) was most stable and sensiti- ve. Examing two or three sections of the McMaster chamber resulted in increased sensitivity for all methods. Efficiency coefficients make it possible not only to recalculate and unify results of faeces examination obtained by any method but also to interpret coproscopical examinations by other authors. Key words: sheep, MacMaster modifications, Trichostrongylus spp.