ISSN 1392-1274. TEISĖ 2003 48  SUKČIAVIMO NORMOS KONCEPCIJA NAUJAME  LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMAJAME KODEKSE  IR JOS {GYVENDINIMO PROBLEMOS  Oleg Fedosiuk  Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto  Baudžiamosios teisės katedros docentas  Socialinių mokslų daktaras  Ateities g. 20, LT-2057 Vilnius  Tel. (370 5) 2 71 45 61  EI. paštas: olfed@ltu.lt  Straipsnyje nagrinėjama naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau LR teikiama sukčiavimo normos koncepcija. Šios koncepcijos esmine naujove laikytina tai, kad la čiai suformuluotas nusikalstamos veikos dalykas. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriam turtinės prievolės išvengimo apgaule požymį, atribojant šią veiką nuo civilinio delikto. Autorius t pat nagrinėja kitas aktualias naujos sukčiavimo normos taikymo problemas.  The article deals with the concept of norm of fraud in the new Criminal code of the Repub Lithuania. The essential innovation of this concept is that the subject-matter of this crimi broadly formulated. A particular attention is paid to the ways of explanation of the evasion  erty obligation by means of deception trying to delimit this act from the civil delict. The au investigates other relevant problems of the application of the new norm of fraud into pract Įvadas  Vertindami naujo Baudžiamojo kodekso  XXVIII skyrių, reglamentuojantį atsakomybę už  turtinius nusikaltimus, pastebime nemažai poky- čių, tačiau, ko gero, labiausiai šiame skyriuje  pakito sukčiavimo sudėtis (BK 182 str.). Pakito  esminiai šio nusikaltimo požymiai. Vietoj tradici- nės ir lakoniškos turto ir teisės į turtą įgijimo  apgaule formuluotės atsirado gerokai sudėtinges- nė konstrukcija: sukčiavimu dabar laikytinas savo  ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės  įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos  panaikinimas apgaule. Bandydami išsiaiškinti nau- jos sukčiavimo normos esminius požymius, pir- ma, turime aptarti pasikeitusį požiūrį į sukčiavimo  objektą ir dalyką. Antra, būtina sukurti logišką  koncepciją, paaiškinančią, ką reiškia turtinės prie- volės išvengimas kaip sukčiavimo požymis, nes  šio požymio įraukimas į sukčiavimo sudėtį iš es- mės keičia šios normos doktriną baudžiamojoje  teisėje. Formuluojant turtinių prievolių išvengi- mo sampratą, itin svarbu yra joje nubrėžti ribą,  skiriančią nusikalstamą veiką nuo civilinio delik- to. Trečia, būtina ieškoti teorinių būdų atriboti  sukčiavimą nuo kitos nusikalstamos veikos - tur- tinės žalos padarymo apgaule, nes šios dvi nor- mos naujame LR BK tapo konkuruojančiomis.