 Dviejų (Lietuvos vietinių x Danijos landrasų) ir trijų (Lietuvos vietinių x Švedijos... ISSN 1392-6144 Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2004, 45, p. 3–14 UDK 636.4.082 DVIEJŲ (LIETUVOS VIETINIŲ X DANIJOS LANDRASŲ) IR TRIJŲ (LIETUVOS VIETINIŲ X ŠVEDIJOS JORKŠYRŲ X NORVEGIJOS LANDRASŲ) KIAULIŲ VEISLIŲ KRYŽMINIMAS Violeta Razmaitė Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas SANTRAUKA Vertinant baigtinį (pramoninį) dviejų (Lietuvos vietinių x Danijos landrasų) ir trijų (Lietuvos vietinių x Švedijos jorkšyrų x Norvegijos landrasų) kiaulių veislių kryžminimo efektyvumą, bandomųjų grupių paršavedės buvo apsėklintos landrasų kuilių sperma, o kontrolinės grupės paršavedės sukergtos su savo veislės kuiliais, todėl abiejų grupių mišrūnų paršelių vadose gauta mažiau negu grynaveislių Lietuvos vietinių paršelių. Atvesti trijų veislių mišrūnai paršeliai buvo 0,1 kg (P < 0,010) stambesni negu grynaveisliai Lietuvos vietiniai ir jų dviejų veislių su Danijos landrasais paršeliai bei intensyviausiai augo iki 3 savaičių amžiaus, tačiau būdami 2 mėnesių amžiaus, nors ir buvo 3,1 kg (P < 0,001) stambesni už grynaveislius, bet 2,5 kg (P < 0,001) mažesni už dviejų veislių mišrūnus. Kontrolinio penėjimo metu vidutinis dviejų veislių mišrūnų prieaugis per parą buvo 109,5 g, o trijų veislių mišrūnų – 126,5 g (P < 0,001) didesnis, o kilogramui prieaugio jie atitinkamai sunaudojo 0,5 ir 0,61 p.v. (P < 0,001) mažiau pašarų negu Lietuvos vietinės kiaulės. Lietuvos vietinių kiaulių kryžminimas, taikant tiek dviejų, tiek ir trijų veislių variantų kryžminimą, pagerino ne tik vidutinius skerdenų kokybės rodiklius, bet ir žymiai padidino liesesnių skerdenų skaičių. Lietuvos vietinių su Danijos landrasais ir Lietuvos vietinių x Švedijos jorkšyrų x Norvegijos landrasų mišrūnų skerdenų vidutinis lašinių storis ties pjūviu per nugaros vidurį už paskutinio šonkaulio buvo atitinkamai 7,8 mm ir 6,8 mm mažesnis (P < 0,001), o ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas – 6,5 cm 2 ir 5,3 cm 2 didesnis (P < 0,001) negu grynaveislių Lietuvos vietinių kiaulių. Pačius ploniausius 20 mm storio skerdenų lašinius už paskutinio šonkaulio turėjo tik 2% Lietuvos vietinių kiaulių, o dvie jų ir trijų veislių mišrūnų skerdenų, kurių lašinių storis 20 mm ir mažiau, atitinkamai buvo 42,9 ir 54,2%. Raktažodžiai: baigtinis kryžminimas, skerdena, lašinių storis ĮVADAS Didinant gyvulininkystės produkcijos gamybos efektyvumą, plito kai kurios vertingos gyvūnų, tarp jų ir kiaulių, veislės, išstumdamos mažiau paplitusias ar prastesniais kai